Bonos Sforcos įkvėpti dvariškosios lietuvių virtuvės pokyčiai: nuo „vargo“ agurkų iki gaivinančio itališko pyrago

Ar jau skaitėte?

Prieš daugiau nei 500 metų į Lietuvą iš Italijos atvykusi Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforca neretai įvardijama kaip asmenybė, kurios atvykimas iš pagrindų pakeitė ne tik lietuvių mados suvokimą, bet ir virtuvės kultūrą. Jos iš Italijos atsivežti valgymo įpročiai prisimenami ir puoselėjami lig šių dienų, iš naujo atkuriant karalienės mėgstamiausius, istoriją pasakojančius patiekalus. Renesanso gastronomija puikiai dera su dvariškos lietuvių virtuvės atgimimu.

- Reklama -

Bona Sforca yra laikoma šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos virtuvės motina. Ištekėjusi už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo, į Lietuvą iš Italijos ji atvežė naujus valgymo principus ir patiekalus. Su ja siejamas įprotis valgyti šviežias salotas, įvairias nevirtas daržoves, apšlaistytas aliejumi ir citrinos sultimis. Tuo tarpu ankstesnė riebaus maisto valgymo kultūrą keitė daug sveikesni patiekalai – šalia mėsos pradėta valgyti daugiau salotų, imta gaminti baltoji duona.

A. Rakauskas. Mizerija.

Šakių rajone esančio Zyplių dvaro virtuvėje veikiančio restorano šefo – kuchmistro Artūro Rakausko teigimu, B. Sforcos indėliu Lietuvos didikų virtuves pasiekė Viduržemio jūros produktai, tokie kaip alyvuogių aliejus, razinos, egzotiški vaisiai. Jos dėka taip pat ant stalo atsirado šakutės, trikojės keptuvės, glazūruotos lėkštės.

„Karalienei B. Sforcai atvykus iš Italijos, Lietuvos ir Lenkijos didikų virtuvėse pradėti gaminti patiekalai pagardinti kaparėliais, ciberžole, špinatais. Kitaip nei buvo Lietuvoje, karalienė kaip niekad mėgo daržoves. Dabar mums įprastos daržovės – agurkai, pomidorai, brokoliai – tuo metu buvo naujovė maisto gaminimo kultūroje“, – sako jis.

Patiekalai lyg nuo karalienės stalo

Bona Sforca yra laikoma šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos virtuvės motina.

A. Rakauskas dalinasi, kad karalienė B. Sforca tapo įkvėpimu naujų virtuvės potyrių ir skonių kūryboje, kurioje vėl neapsieita be karalienės mėgtų patiekalų.

„Per skonius kviečiame į gastronominę kelionę, kurioje maisto mylėtojai gali pažinti senuosius papročius ir tradicijas. Šį sykį norėjome supažindinti su lietuviškai virtuvei, ko gero, daugiausiai įtakos turėjusios moters B. Sforcos mėgtais agurkais“, – pažymi A. Rakauskas, pažymėdamas, kad jau anksčiau patiekaluose buvo interpretuotas Jogailos mėgtas desertas: švieži agurkai su medumi.

- Reklama -

Atkreipdamas dėmesį į švelniai marinuotų šviežių agurkų su krapais patiekalą „Mizerija“, kuchmistras teigia, kad šią daržovę Lietuvos kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė mėgo, ko gero, labiausiai. Sklando legendos, kad kaskart valgydama agurkus, ji labai liūdėdavo, kad negali jais mėgautis ištisus metus. Taip gimė patiekalo pavadinimas, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia „vargas“.

B. Sforcos laikų itališkas desertas „Crostata“.

Kaip priešingybė, ypatingasis B. Sforcos laikų itališkas desertas „Crostata“, kurį karalienė atvežė į Lietuvą, buvo pritaikytas ir šiuolaikinėje Zyplių dvaro virtuvėje.

„Šis pyragas lietuvių jau mėgiamas – gaminamas ir namuose bei vaišinamasi kavinėse. Interpretuojant šimtmečius egzistuojantį itališką desertą buvo stengtasi, jog ragautojai galėtų bent trumpam nuskelti į B. Sforcos laikus, kai tokie skoniai buvo prieinami tik karaliams“, – sako A. Rakauskas, pridurdamas, kad Zyplių dvare lankytojai visą vasarą turės galimybę paragauti kone identišką pyragą, kaip Lietuvos ir Lenkijos karalienės prieš daugiau nei 500 metų atvežtą – su citrinų sorbetu ir braškių-bazilikų kapotiniu.

„Visada siekiame per virtuvę papasakoti istoriją. Lankytojus tai praturtina ne tik naujomis žiniomis, tačiau ir supažindina su didikų mėgtais valgiais, kviečia paragauti patiekalų, kurie gaminami pagal ankstesnių amžių receptus. Tai taip pat rodo ir kaip kito mūsų krašto virtuvė. Labai svarbu žinoti savo istoriją, papročius ir perduoti juos iš kartos į kartą. O koks geresnis būdas tai patirti, jei ne per potyrius ir praktiką“, – sako A. Rakauskas.

 

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Vidutinis reitingas 0 / 5. Balsų skaičius: 0

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kadangi šis įrašas buvo naudingas...

Sekite mus socialiniuose tinkluose!

TOP naujienos

Moliūgų sezonui pasibaigus: 2 taupūs trintų sriubų receptai iš morkų

Morkos – viena iš tų daržovių, kurias rasime kiekvieno lietuvio virtuvėje. Jos išties nebrangios ir lengvai pritaikomos įvairiuose patiekaluose: tinka sriuboms, troškiniams, garnyrams, salotoms,...

4 dažniausiai pasitaikančios akių ligos ir kaip jų išvengti

Greitas gyvenimo ritmas, dažnas stresas darbe ir, žinoma, naujosios technologijos, be kurių mes sunkiai įsivaizduojame savo dieną, dažnai paskatina įvairių ligų vystymąsi vis jaunesniame...

Naudinga atmintinė: ką turite žinoti apie savo duomenų apsaugą?

Rytoj, sausio 28-ąją, minima Europos duomenų apsaugos diena. Šia proga technologijų ekspertai primena, kokių taisyklių reikėtų laikytis norint, kad jūsų asmeniniai duomenys būtų apsaugoti.  N24.lt...

ORAI: Kitą savaitę orai labiau primins žiemą

Kitą savaitę orai labiau primins žiemą. Kovo 6-os naktį daug kur pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Plikledis. Kai kur pustys. Žemiausia temperatūra 0–5, šiaurės rytiniuose rajonuose...

Vaistininkė – apie kraujospūdžio matavimo klaidas: susinervinus, išgėrus kavos ar pasportavus to geriau nedaryti

Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas – jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys...

Kovą didmeninė elektros energijos kaina ženkliai mažėjo

Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas 2023 m. kovo mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 89 Eur/MWh. Palyginus...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS