Vilniečių dėmesį vieną dieną atkreipė juos užkalbinusios skulptūros. Šių švokštimą ir dusulį galėjo atpažinti astma sergantys praeiviai – jiems ir sergančiųjų artimiesiems skirta žinutė kvietė nedelsti kreiptis į gydytoją, jei astmos simptomus mėlynuoju inhaliatoriumi malšinti tenka bent tris kartus per savaitę.
Pandemijos metu daugiau laiko leidžiant namuose, mažėjo žmonių fizinis aktyvumas, didėjo antsvorio problema, prisidėjo psichologiniai išbandymai dėl vienišumo jausmo, socialinės atskirties ir pan. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų gydytojos pulmonologės dr. Virginijos Kalinauskaitės-Žukauskės teigimu, visi šie veiksniai gali apsunkinti dažnos lėtinės kvėpavimo takų ligos – astmos – eigą ir prisidėti prie blogesnės jos simptomų kontrolės.
„Žmonės rečiau lankėsi pas gydytojus, dažnesnės tapo nuotolinės konsultacijos, o kai kurie pacientai, vengdami kontaktų dėl COVID-19 grėsmės, nusprendė nebeiti ir į vaistines įsigyti vaistų astmai gydyti. Tokie pacientai „taupė“ įkvepiamųjų gliukokortikoidų įkvėpimus, patys keitė gydymo režimą, vartojo daugiau simptomus slopinamųjų vaistų – be abejonės, tai turi savo pasekmes.
Nors nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kad sergantieji astma dažniau užsikrėstų COVID-19 sukeliančiu virusu nei sveiki asmenys, vis tik svarbu gydymo optimizavimas ir paskirto gydymo režimo laikymasis. Susirgus COVID-19, jau turima lėtinė kvėpavimo takų liga, ypač jei tai nekontroliuojama astma, tikrai neprisidėtų prie greitesnio sveikimo ar lengvesnės ligos eigos“, – pabrėžia gydytoja.
Siekiant priminti geros astmos kontrolės svarbą ir jog šios lėtinės ligos simptomai neturėtų varginti dažnai, penkios žinomos sostinės skulptūros netikėtai užkalbino praeivius. Švokščiantys ir dūstantys suakmenėję kūnai priminė, jog nekontroliuojama astma, kai mėlynojo inhaliatoriaus prireikia bent tris kartus per savaitę, panašiai suvaržo ir ja sergantį žmogų. Skulptūros kvietė netapti paminklu ligai ir kreiptis į gydytoją dėl geros astmos kontrolės.
„3-jų“ taisyklė – astmos kontrolei įvertinti
Dr. V. Kalinauskaitės-Žukauskės teigimu, nekontroliuojamą astmą išduoda dažnai pasireiškiantys kvėpavimo simptomai, kurie iš esmės neatitinka sergančiųjų astma ligos eigos įsivaizdavimo. Dažnas simptomus slopinamųjų vaistų vartojimas yra susijęs su padidėjusia rizika patekti į Skubios pagalbos skyrių ar būti stacionarizuotam, nepriklausomai nuo astmos sunkumo.
„Atkreipkite dėmesį, jei dažnai įkvepiate simptomus slopinamųjų vaistų, jei tenka dėl simptomų prabusti naktimis arba liga apriboja jūsų aktyvumą. Negalima numoti ranka į astmos paūmėjimus – jie nepriskiriami natūraliai ligos eigai ir didina vėlesnių paūmėjimų riziką. Jei per paskutinius metus sunaudojote daugiau nei tris simptomus slopinamųjų vaistų inhaliatorius arba patyrėte sunkų astmos paūmėjimą, kurį reikėjo gydyti ligoninėje, ženkliai padidėja mirties dėl astmos rizika“, – įspėja gydytoja.
Remiantis Visuotine astmos iniciatyva (angl. Global Initiative for Asthma), astma nėra kontroliuojama ir mėlynuoju inhaliatoriumi pasikliaujate per daug, jei jo griebiatės bent 3 kartus per savaitę arba sunaudojate 3 flakonus per metus.
Gydymo režimą parinkti turi gydytojas, o ne pacientas
Astma gali būti nekontroliuojama dėl daugelio priežasčių – jei ligos eiga sunki arba skiriamas nepakankamas gydymas – tiek astmos, tiek gretutinių ligų, apsunkinančių ir astmos eigą. Tačiau dažnai ji tampa nekontroliuojama dėl to, kad pacientas nesilaiko paskirto gydymo režimo arba netinkamai naudoja inhaliatorius, nemoka taisyklingai įkvėpti vaistų.
„Klinikinė praktika rodo, kad realybėje simptomus slopinamųjų vaistų vartojimo mastai yra dideli. Sergantieji ne visuomet gerai supranta šių vaistų paskirtį, neretas vartoja juos ne kvėpavimo simptomams slopinti, o nuolatiniam gydymui“, – aiškina dr. V. Kalinauskaitė-Žukauskė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad labai svarbu paciento ir gydytojo bendradarbiavimas ir prisitaikymas prie banguojančios ligos eigos.
„Be abejonės, svarbus vaidmuo tenka savalaikiams apsilankymams pas gydytoją, kuomet įvertinama plaučių funkcija, astmos simptomų kontrolė, paūmėjimų dažnis. Esant reikalui, gydymas keičiamas, periodiškai įvertinama vaistų įkvėpimo technika, peržiūrimas gydymo režimo laikymasis ir rizikos veiksniai, galintys sunkinti ligos eigą ir būti paūmėjimų priežastimi. Todėl nepamirškite reguliarių apsilankymų pas savo gydytoją, nuolat vertinkite savo astmos kontrolę ir kreipkitės pagalbos nedelsiant, jei simptomai pasireiškia dažniau, nei turėtų“, – kviečia gydytoja.
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
„Nekontroliuojamos astmos balsas“ – tai šviečiamoji iniciatyva, skirta astma sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems. Iniciatyva siekiama informuoti apie veiksmingą astmos kontrolę ir kokybiško gyvenimo galimybę. Iniciatyva vykdoma kartu su Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos palaikymu.