Tradiciškai sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, bus paskelbti ir simboliniais aukso vainikais karūnuoti talentingiausi metų liaudies meistrai. Laureatų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės prasidės 15 val. Molėtų kultūros centre.
„Aukso vainiko“ konkursas surengtas jau septynioliktą kartą. Per tiek metų liaudies meno paroda įgavo pagreitį, daug kas vyksta lyg ir savaime – dar nesibaigus vienam konkursui, meistrai jau ruošiasi kitam. Kasmečiu trijų pakopų (rajoninės, apskričių ir respublikinės) parodų ciklu siekiama atskleisti ir pagerbti talentingiausius meistrus, kurie, remdamiesi tradicijomis, sukūrė iškilius liaudies dailės kūrinius. Kiekvienas, kurio galvą puošia aukso vainikas, įsipareigoja nenuklysti nuo šaknų, tęsti vietines liaudies meno ir amatų tradicijas, puoselėti meistriškumą, būti pavyzdžiu kitiems kūrėjams, siekiantiems prisidėti prie lietuvių liaudies dailės gyvybingumo.
Regioninės konkurso parodos pasižymėjo liaudies meno sričių įvairove, kurią siekta perteikti ir finalinėje parodoje. Utenos regionas komisiją nustebino originaliu ir įdomiu pasirinkimu konkurso dirbinius integruoti į nuolatinę muziejaus ekspoziciją. Džiugu, kad tautodailė nėra atitrūkusi nuo tradicijos ir šalia muziejinių eksponatų dera lyg čia buvusi, kad meistrai stengiasi išlaikyti savo kraštui būdingas tradicijas. Už eksponavimą komisija pagyrų negailėjo ir Alytaus bei Telšių apskričių regioninių parodų rengėjams. Marijampolėje vyravo suvalkietiškais, Telšiuose – žemaitiškais raštais marginti audiniai. Pamario kraštas išrodė savitumą išlaikiusius delmonus, nors ir neiškopusius į nacionalinę parodą, taip pat niekur kitur Lietuvoje nesutinkamas vėtrunges.
Molėtų krašto muziejuje eksponuojamoje nacionalinėje parodoje didesnės medžio skulptūros ir kalviškų saulučių kolekcijos, tačiau apstu ir kitų dirbinių. Antai pirštinės – per visus 17 metų tai tik antras kartas, kai jos puikuojasi nacionalinėje parodoje, taip pat – molinės švilpynės. Ypač džiugina nauji meistrai, pirmą kartą dalyvaujantys regioninėse parodose ir jau iškopę į finalą. Tai rodo atsakingą požiūrį į konkursą ir aukštą pasirengimo lygį. Žvelgiant į nacionalinę parodą matyti, kad Lietuvoje stipriausia tebelieka medžio apdirbimo tradicija. Tiek finalinėje, tiek regioninėse parodose gausu skulptūros, taip pat taikomojo medžio dirbinių – rankšluostinių, indų, žaislų.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbiausias šalies tautodailininkų įvertinimas. Konkurso organizatoriai tikisi, kad renginys, sumanytas palaikyti tradicinių liaudies dailės šakų gyvybingumą, skatina domėtis liaudies amatais, gaivinti užmirštas technikas bei technologijas, pritaikyti jas šiandienos poreikiams.
Eglė Ladigienė
Kultūros informacijos poskyris
Lietuvos nacionalinis kultūros centras
