Prasidėjus vasarai, sušilus orams, kai už lango kepina saulė, vis dažniau automobiliuose bei gyvenamosiose patalpose įsijungiame oro kondicionierius.
Oro kondicionierius – nauda ar žala mūsų organizmui – nuolatinė diskusijų tema. Karštą vasaros dieną jie ne tik atgaivina, bet ir gali tapti peršalimo ligų priežastimi. Baiminamasi ir dėl kondicionieriaus užpildo, freono dujų, poveikio sveikatai, nors tyrimais įrodyta, kad ši medžiaga nėra alergiška ar toksiška.
Medikai pripažįsta, kad kuo labiau organizmas užsigrūdinęs, tuo mažiau įtakos jam turi temperatūros svyravimai. Daugiausia problemų kyla dėl nemokėjimo tinkamai naudotis šiuo įrenginiu.
Kondicionierius yra kenksmingas, nes:
– Dėl staigių temperatūros pokyčių žmogus gali peršalti ir susirgti gerklės ar plaučių uždegimu;
– Kondicionierius džiovina ne tik orą, bet ir akis, todėl manoma, kad jis gali pakenkti nešiojantiems linzes, besiskundžiantiems sausų akių sindromu ar tiesiog silpnu regėjimu;
– Kondicionuojame ore sumažėja santykinė drėgmė, oras pasidaro sausas, todėl neigiamai veikia odą, oda gali perdžiūti, parausti ir šerpetoti;
– Netinkamai eksploatuojamas kondicionierius gali tapti ir alerginių bei infekcinių ligų priežastimi.
Kondicionierius reikalingas, nes:
– Juo galima reguliuoti patalpos ar automobilio vidaus temperatūrą pagal savo poreikius;
– Išsigelbėjimas žmonėms, kurie nepakelia karščio;
– Įrodyta, kad nuo karščio ir tvankaus oro mažėja budrumas, darbingumas.
Norime atkreipti dėmesį, kad oro kondicionieriumi reikėtų naudotis protingai, vengti didelio lauko ir patalpos, automobilio vidaus temperatūrų skirtumo. Didžiausias leistinas temperatūros svyravimas turėtų būti ne didesnis nei 6-8 laipsniai C.
Gyvenamojo ir viešojo naudojimo pastatų patalpose šiluminio komforto temperatūra (temperatūra, kuri ilgą laiką veikdama nesukelia žmogui nemalonių pojūčių ir sveikatos sutrikimų) šaltuoju laikotarpiu yra 20-24 laipsniai C, šiltuoju – 23-25 laipsniai C šilumos.
Didelį poveikį sveikatai daro ir oro drėgmė. Idealiausia žmogus jaučiasi patalpose, kuriose santykinė oro drėgmė ir šiltuoju, ir šaltuoju laikotarpiu sudaro 40-60 procentų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad minimaliai vėdinamose patalpose dirbantys žmonės serga dvigubai dažniau negu tie, kurių patalpos yra vėdinamos.
Irena Žvirzdinienė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
Telšių departamentas
