Tvarumas, inovacijos ir, žinoma, daug darbo – ant šių kertinių akmenų pastatę savo verslą, du lietuviai garaže startavusią bendrovę sėkmingai užaugino iki lyderės Lietuvoje ir regione. Tačiau jie neslepia, kad sustoti neketina – planuoja tapti pasaulinio lygio žaidėjais.
Bendrovė „Bagfactory“ gamina maišelius. Ir nors kai kam gali pasirodyti, kad tai – smulkūs, kasdienio naudojimo ir didesnio dėmesio neverti daiktai, iš tikrųjų yra priešingai. Kad ir smulkių, tačiau kasdien naudojamų daiktų permainos veda prie didelių pokyčių, o šioms permainoms pasiekti reikalingi ir inovatyvūs moksliniai sprendimai.
Pirmieji pasaulyje
„Norėjome pirmieji pasaulyje pagaminti daugkartinį neaustinės medžiagos maišelį iš 100% perdirbtų PET butelių. Supratome, kad vieniems to padaryti nepavyks, nes mūsų tikslui reikėjo technologijos, kurios dar nebuvo. Be mokslininkų pagalbos čia negalėjome išsisukti. Ir mums padėjo žmonės iš Kauno technologijos universiteto (KTU) Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto“, – apie vieną iš paskutinių projektų pasakoja Gvidas Krolis, kuris kartu su Mariumi Rumbinu sukūrė bendrovę „Bagfactory“.
Kartu su KTU mokslininkais buvo sukurta ultragarsinė medžiagos sujungimo technologija automatiniam neaustinės medžiagos maišelių gamybos procesui. Norėdama įgyvendinti šį inovatyvų projektą, bendrovė pateikė projektą „Inovacijų agentūrai“, kad galėtų gauti Europos sąjungos finansavimą.
Regionoverslas.lt: Viskas, ko reikia Jūsų verslui augti ir klestėti regione!
„Buvo sukurta technologija, kuri dėl savo inovatyvumo ne tik leidžia Lietuvos bendrovei būti sektoriaus lydere, bet ir sprendžia realias problemas, padeda kurti tvaresnę gamybą ir švaresnę aplinką. Jau gana anksti galime matyti potencialią jos naudą visuomenei“, – sako projektą finansavusios „Inovacijų agentūros“ investicijų valdymo departamento vadovė Agnė Vaitkūnienė.
Pirmoji ambicija – gamybą iš Azijos perkelti į Lietuvą
G. Krolio ir M. Rumbino verslas startavo 2006 m. Iš pradžių tai buvo eksporto-importo bendrovė Kinijoje, kuri tarpininkauja tarp gamintojų šioje valstybėje ir užsakovų Centrinėje Europoje bei Skandinavijoje.
„Tuo metu prekybos tinkluose buvo naudojami tik vienkartiniai plastikiniai maišeliai ir retai kas pagalvodavo, kad jiems, galbūt, reikia alternatyvos. Bet mes tikėjome, kad jos ne tik reikia, bet ir ją jau galima siūlyti. Dirbome, stengėmės ir mums pavyko regione įvesti ir prekybos tinklams sėkmingai pasiūlyti daugkartinio maišelio modelį.
Tačiau kartu matėme, kad gamyba Azijos šalyse visgi neatitinka mūsų poreikių – skyrėsi mūsų požiūris į gamybą, jos poveikį aplinkai, produkcijos kokybę. Tad ėmėme svarstyti, jog būtų gerai viską gaminti Lietuvoje. Bet tai buvo sudėtinga, nes darbo jėga Azijoje – žymiai pigesnė. Čia galėjo padėti tik gamybos automatizacija, bet tuo metu tinkamų sprendimų dar nebuvo“, – prisimena „Bagfactory“ generalinis direktorius G. Krolis.
Visgi po kurio laiko verslininkai ryžosi pradėti nuosavą gamybą Lietuvoje. Tai buvo didelis iššūkis – reikėjo ne tik didelio gamybinių procesų išmanymo, bet ir dar didesnių investicijų.
„Pradėjome pasiskolinę pinigų iš pažįstamų, giminių ir startavome garaže. Buvo labai sunku. Tikėjome, kad tai, ką darome yra ateitis. Laikas parodė, kad buvome teisūs, tačiau tuo metu kai ėmėmės patys gaminti, mūsų produkcijos Baltijos šalyse dar niekam nereikėjo“, ‒ pasakoja G. Krolis.
„Esame Lietuvos patriotai“
Pirmasis „Bagfactory“ technologinis žingsnis pasiteisino – pavyko gamybą iš Azijos perkelti į Lietuvą. Kai atėjo laikas žengti dar vieną technologinį žingsnį – sukurti ir pritaikyti ultragarsinę technologiją maišelių gamybai iš perdirbtų butelių – iš giminių ir pažįstamų skolintis jau nebereikėjo, nes padėjo „Inovacijų agentūra“.
„Europos Sąjunga ryžtingai juda link žiedinės ekonomikos, kai kiekvieną daiktą siekiama atnaujinti, taisyti ar perdirbus iš žaliavos daryti naują gaminį. Norima kuo mažiau naudoti pirminių žaliavų. Dar 2017 m. mes deklaravome, kad norime mūsų gamybą daryti žiedine, pavyzdžiui, tiekti daugkartinius maišelius prekybos tinklams, tada surinkti nebenaudojamos daugkartinius maišelius ir iš jų pagaminti naujus. Pasaulyje labai daug išmetamų PET gėrimo butelių. Iš jų gaminti neaustinį pluoštą ir jį panaudoti naujų daugkartinių maišelių gamybai.
Tačiau tam reikia didžiulių investicijų. Medžiagos perdirbimas, tada žaliavos iš jos paruošimas – tai atskiros, savo technologijas turinčios gamyklos užduotis. Ir jos kaina gali siekti dešimtis milijonų eurų. Tikime, kad ateis laikas ir mes jas turėsime. Tačiau visų pirma nutarėme pradėti nuo technologijos sukūrimo – nuo galimybės automatizuotai ir sparčiai gaminti maišelius iš perdirbtų butelių. Ir ją jau turime“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, įmonės planuose ne tik tolimesnė plėtra, bet ir daugiau bendrų projektų su mokslininkais.
„Nuo garažo nuėjome toli. Ir dar toli ruošiamės nueiti. Esame Lietuvos patriotai ir tikime, kad galime pagaminti ne blogesnį gaminį nei bet kurioje kitoje Vakarų valstybėje. Esame neprastesni. Pakavimo srityje galime pasiūlyti tai, ko negali niekas kitas pasaulyje.
Mes stengiamės, judame į priekį ir neketiname sustoti. Mūsų tikslas – tapti svarbiu žaidėju pasaulinėje rinkoje“, – ambicijų neslepia „Bagfactory“ generalinis direktorius.
