Nuo šių metų lapkričio 1 d. Seimas uždraudė veisti, parduoti ar kitaip perleisti, eksponuoti gyvūnus, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti jų išvaizdą ar fiziologines funkcijas.
Ketvirtadienį už tai numatančias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 13, susilaikė 15 parlamentarų.
Viena pataisų iniciatorių Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė sakė, kad tai yra vertybiškai jautrus klausimas.
„Ausų ir uodegų trumpinimas yra žalingas. Tai rodo ir moksliniai tyrimai: didėja infekcijų rizika, gyvūnai gali visą gyvenimą jausti skausmus ir tai civilizuotose šalyse yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. (…) Gyvūnų gerovė mums rūpi ir mes galime padėti pasirūpinti tais, kurie patys neturi balso. Visuomenės, kurios rūpinasi gyvūnais, yra laikomos išsilavinusiomis ir tikrai pažangiomis visuomenėmis. Aš žinau, kad Lietuva irgi tokia yra“, – iš Seimo tribūnos sakė I. Pakarklytė.
Priimtame įstatyme kalbama apie tokias veterinarines procedūras, kaip „ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu“. Išimtimi laikomas gyvūnų kastravimas arba veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos atliekamos procedūros.
Naujos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos nebus taikomos gyvūnams augintiniams, kuriems veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti išvaizdą ar jų fiziologines funkcijas, buvo atliktos iki 2013 m. sausio 1 d.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
