Statistika rodo, kad 2020 metų gruodį dėl sugriežtinto karantino beveik trečdalis verslo savininkų Lietuvoje susidūrė su veiklos apribojimais. Daugiausia nesklandumų patyrė paslaugų bei prekybos sektoriai, mat prastėjanti situacija šalyje privertė sustabdyti daugybės prekybos vietų bei smulkesnių verslų darbą. Ekspertai sako, kad net ir Vyriausybės pagalba šiuo sunkiu periodu neatperka individualią veiklą turinčių asmenų ar smulkiųjų verslininkų patiriamų nuostolių ir pataria, kaip verslams lengviau išgyventi šį ekonomiškai sudėtingą periodą.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gruodį 27 proc. lietuvių susidūrė su įmonės veiklos apribojimais. Labiausiai nukentėjo prekybos (36 proc.) ir paslaugų sektoriai (35 proc.). Taip pat, gruodį net 211 įmonių darbuotojams išmokėtos prastovos.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa atskleidė, kad dar rudenį beveik 10 proc. respondentų baiminosi, jog dėl karantino gali netekti darbo. Taip pat, 3,8 proc. nurodė nuogąstaujantys dėl asmeninio smulkaus verslo ar individualios veiklos ateities.
Ekonomistas Justinas Kisieliauskas sako, kad sugriežtintas karantinas smulkius verslus ir individualią veiklą vykdančius žmones paveikė labai įvairiai. Anot jo, kol tie, kurių veiklai yra reikalingas ilgesnis artimas fizinis kontaktas – kenčia, galintys dirbti nuotoliniu būdu ar trumpu fiziniu kontaktu gali net pajusti didėjančią paklausą.
„Visgi, net ir Vyriausybės mestas finansinis gelbėjimosi ratas, kuomet smulkesnėms įmonėms suteikiamos lengvatinės paskolos, finansuojama dalis prastovų ar palūkanų, turėjęs amortizuoti krizės sukeliamus padarinius, neatperka bendrai dėl pandemijos patiriamų smulkių verslininkų ir individualia veikla užsiimančių asmenų nuostolių“, – įžvalgomis dalijasi J. Kisieliauskas.
Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė pažymi, jog sociologinio tyrimo duomenimis, antrojo karantino metu išaugo skolinimosi rodikliai. Daugiau, nei kas dešimtas gyventojas nurodė reikiamą sumą skolinęsis iš draugų, artimųjų, vartojimo kredito bendrovių bei banko, kad galėtų paspartinti ar net išsaugoti vykdomą veiklą.
„Nuo pandemijos kirčių nukentėjo gausybė smulkesnių verslų, o individualią veiklą vystantys asmenys taip pat akis į akį susiduria su krize. Su išskirtine situacija versle susiduriantys asmenys baiminasi, kad jų ilgalaikis įdirbis, pastangos ir investicijos nueis perniek, todėl stengiasi išsaugoti tai, ką sukūrė. Vieniems sekasi lengviau ir užtenka santaupų, kitiems – sunkiau ir tenka kreiptis papildomos pagalbos, permąstyti savo veiklos principus, ją perorientuoti. Tam dažnai reikia papildomų lėšų, todėl žmonės nevengia skolintis kaip investicijai“, – kalba finansų ekspertė.
Anot G. Štuopės, sudėtingu periodu reikia dar atidžiau žvelgti į savo pajamas bei išlaidas, tikslingai ir bent keletui mėnesių į priekį susidėlioti biudžetą bei planuoti, kaip reikės veikti, jei situacija kurį laiką išliks tokia pati ir kaip, jei viskas kis į gerą, ar į blogą.
Ekonomistas J. Kisieliauskas priduria, jog jau praėjusių metų pavasarį išgyventas sunkus periodas turėjo paskatinti verslininkus prieš pastarąjį karantiną numatyti įvairius galimus scenarijus, atsidėti ir planuotis finansinius išteklius, užtikrinti įsipareigojimų, jei tokių yra, bei sąlygų lankstumą. Jis pabrėžia, kad teoriškai apsaugoti verslą nuo finansinių negandų gali pasirodyti paprasta, tačiau žvelgiant į smulkaus verslo ir individualios veiklos prigimtį – sudėtingiau.
„Krizes planuoti sunku, bet ruoštis joms būtina. Dabar visų pirma reikia suprasti, kad visa tai praeis. Antra, svarbu atsisakyti to, kas šiuo metu nėra naudinga ar būtina. Trečia – reikia ieškoti galimybių, kurios vis dar įmanomos ar netikėtai atsiveria kartu su krize – stengtis jas išnaudoti. Tai interneto suteikiamos galimybės, veiklos modifikavimas trumpam kontaktui ir galop – valdžios pagalba“, – aiškina J. Kisieliauskas.
