Gegužės 17-oji – Pasaulinė hipertenzijos diena. Šią dieną profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas ir Lietuvos inkstų fondo prezidentas Marius Miglinas atkreipia dėmesį į opią problemą – šia klastinga liga vis dažniau sergančius jaunus žmones. Kas lemia padidėjusį kraujo spaudimą esant jauno amžiaus? Kokie pagrindiniai šios ligos rizikos veiksniai ir ką turėtų žinoti kiekvienas jaunas žmogus, norintis išvengti padidėjusio kraujospūdžio?
Pasak prof. M. Miglino, jaunų žmonių, kuriems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas, skaičius kasmet vis didėja, o per pastaruosius 30 metų jis išaugo beveik 6 kartus.
„Žmonės iki 18 metų vis dažniau serga hipertenzija – tai galima vadinti šių laikų epidemija. Prieš 30 metų hipertenzija būdavo diagnozuojama vienam vaikui ar paaugliui iš 100, dabar šia liga gali sirgti netgi 6 jauni žmonės iš 100. Tai labai didelė, opi problema. Hipertenzijai išsivysčius esant jauno amžiaus, ši liga niekur nedingsta, tad žmogui sulaukus pilnametystės ji ir toliau progresuoja, jeigu nėra aptinkama ir suvaldoma laiku. Pamažu hipertenzija pažeidžia organus, inkstų ir smegenų kraujagysles, sukelia kraujagyslių sustandėjimą, širdies hipertrofiją, pokyčius akyse, smegenyse. Jos negydant, šios komplikacijos pasireiškia kur kas anksčiau, o tai susiję su blogesne gyvenimo kokybe, mažesne gyvenimo trukme, prarastais sveiko gyvenimo metais“, – pasakoja profesorius.
Pagrindinės hipertenzijos esant jauno amžiaus priežastys, anot profesoriaus, yra sėslus gyvenimo būdas, netinkama mityba.
„Tai šių laikų rykštė – gyvename patogų gyvenimą, už tai mokame savo sveikata. Daugėja prastai besimaitinančių, daug saldžių gėrimų, greitojo maisto, druskos vartojančių vaikų ir paauglių. Per didelis druskos vartojimas ir nutukimas ypač prisideda prie hipertenzijos vystymosi jauname amžiuje. Ši liga gali būti ir paveldima, tačiau daugiausia įtakos jai turi aplinkos veiksniai. Juk per 30 metų genetika nepasikeitė, pakito tik žmonių gyvenimo būdas, lėmęs beveik 6 kartus išaugusį hipertenzijos atvejų jauname amžiuje skaičių“, – sako specialistas.
Pradinėse stadijose liga sunkiai pastebima
Daugelis žmonių, pasak profesoriaus, vadovaujasi šia mintimi: „Jeigu nejaučiu skausmo, jaučiuosi gerai, vadinasi, esu sveikas.“ Deja, taip manyti gali būti klaidinga.
„Pradinėse hipertenzijos stadijose šiai ligai būdingi simptomai nėra ryškūs. Dažniausiai liga aptinkama apsilankius pas gydytoją, atlikus specialius tyrimus. Tuo ši liga ir klastinga – jei nesimatuoji kraujo spaudimo, gali sirgti ir nė nežinoti. Labai svarbu didinti sveikatos raštingumą, edukuoti žmones apie tai, kad simptomų nebuvimas nebūtinai reiškia, kad esi sveikas. Todėl svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją“, – pabrėžia prof. M. Miglinas.
Anot jo, trumpalaikis netinkamas gyvenimo būdas, kai patiriama daug streso, valgoma daugiau nesveiko maisto, mažiau judama, nesukels hipertenzijos, tačiau, šiems gyvenimo būdo įpročiams užsitęsus, rizika susirgti didėja.
„Tai, kaip greitai išsivystys ši liga, priklauso nuo daugybės veiksnių. Pavyzdžiui, kraujagyslių sveikatos, organizmo reakcijos į suvartojamą druskos kiekį. Kai kurių žmonių organizmas sugeba sėkmingai pašalinti druskos perteklių per inkstus, o kai kuriems dėl šio proceso padidėja kraujospūdis. Apskritai rizika sirgti hipertenzija auga su amžiumi. O tarp 50 metų sulaukusių žmonių įprastai jau kas antro asmens kraujo spaudimas yra padidėjęs“, – sako profesorius.
Kitos ligos taip pat gali sukelti hipertenziją
Specialisto teigimu, hipertenziją gali sukelti antinksčių, inkstų ligos, aortos ar kraujagyslių susiaurėjimas.
„Taip pat stipriai išreikšta miego apnėja, kai žmogus knarkia ir miego metu jam sustoja kvėpavimas. Tokiu atveju kraujospūdis nakties metu gali užkilti net iki 300. Todėl, jeigu kraujospūdis nemažėja net vartojant gydytojo paskirtus vaistus, reikia ieškoti problemos – galbūt hipertenzija yra kitos ją sukėlusios ligos pasekmė. Tačiau tai labai retas atvejis, iš 100 žmonių taip nutinka vos vienam ar dviem. Bet kuriuo atveju padidėjusį kraujo spaudimą koreguoti būtina, nes nekoreguojamas kraujospūdis, kad ir kokios kilmės jis būtų, gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Jeigu kraujospūdis padidėjęs nestipriai, pirmiausia siūlome jį koreguoti gyvenimo būdo pokyčiais, vaistus skiriame tik tada, jei nepavyksta jo sumažinti. Tačiau, jeigu kraujospūdis didesnis nei 180 ir 110, iškart pradedame gydymą vaistais“, – sako profesorius.
Vaistai gerina gyvenimo kokybę ir pailgina jo trukmę
Gydytojas atkreipia dėmesį – paskirtus vaistus būtina vartoti būtent taip, kaip nurodė gydytojas, negalima daryti pertraukų, savo nuožiūra mažinti ar didinti dozės, daryti vaistų „atostogų“.
„Net jei spaudimas vartojant vaistus truputį sumažėja, reikia ir toliau vartoti vaistus. Pagal oficialias rekomendacijas kraujospūdis per 3 mėnesius turi būti sumažintas iki normos, tai yra 140 ir 90. Tačiau net ir vartojant vaistus būtina laikytis sveikos gyvensenos principų“, – sako profesorius.
Be to, priduria jis, arterinė hipertenzija nebelaikoma atskira liga, veikiau ligų konglomeratu, nes kartu su ja dažnai aptinkamas ir nutukimas, diabetas, inkstų ligos ar padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
„Retais atvejais žmogui diagnozuojama tik hipertenzija. Lietuvos duomenys rodo, kad daugumai pacientų aptinkamas ir padidėjęs cholesterolis, ir kraujospūdis. Tokiu atveju rizika sumuojasi, tai reiškia, kad abu šie rizikos veiksniai vienas kitą veikia sinergetiškai ir kyla gerokai didesnė įvairių komplikacijų – insulto, infarkto – rizika. Tokiu atveju būtina kartu koreguoti ir padidėjusį cholesterolį, kuris gydomas cholesterolį mažinančiais vaistais statinais. Kai kurie žmonės nerimauja, kad reikia gerti daug tablečių vienu metu, tačiau dabar yra ir politablečių, kai vienoje tabletėje yra vaistai ir nuo kraujospūdžio, ir nuo cholesterolio. O vaistų dozė skiriama atsižvelgiant į paciento sveikatą, kraujospūdžio ir cholesterolio padidėjimo laipsnį. Paprasta, o efektas didžiulis – vartojant vaistus galima gerokai sumažinti komplikacijų skaičių ir pailginti gyvenimo trukmę“, – gydymo svarbą pabrėžia prof. M. Miglinas.
Kaip suprasti, kad vystosi hipertenzija?
Specialistas aiškina, jog vieną kartą padidėjęs kraujospūdis dar tikrai nereiškia, kad vystosi liga – svarbu kraujospūdį stebėti.
„Remiantis naujausiomis Europos hipertenzijos draugijos gairėmis, tam, kad būtų galima įtarti hipertenziją, kraujospūdis turi būti padidėjęs daugiau nei kartą. Tad, jeigu pasimatavote kraujo spaudimą ir jis buvo padidėjęs, reikėtų pamatuoti kraujospūdį pakartotinai po 1–3 mėnesių. O per tą laiką stengtis gyventi kuo sveikiau – sveikai maitintis, gerai išsimiegoti, būti fiziškai aktyviems. Jeigu antrą kartą pamatavus spaudimą jis vis dar yra padidėjęs, metas apsilankyti pas gydytoją, kuris padės išsiaiškinti, kur slypi problema“, – sako profesorius.
Jis išskiria 8 taisykles, padėsiančias išvengti hipertenzijos:
- Kokybiškas miegas ir pakankama miego trukmė;
- Sveika mityba – daug vaisių, daržovių, skaidulų ir kuo mažiau perdirbtų riebalų, druskos ir paprastųjų angliavandenių;
- Fizinis aktyvumas;
- Gliukozės kiekio kraujyje kontrolė;
- Normalaus kūno svorio palaikymas;
- Cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė;
- Reguliarus kraujospūdžio sekimas (net ir tuomet, jei atrodo, kad kraujospūdis normalus);
- Nerūkymas.
„Jei laikomasi šių aštuonių pagrindinių taisyklių, padidėjusio kraujo spaudimo galima išvengti arba jį labai atitolinti. Kiekvienam žmogui reikėtų žinoti šias taisykles ir jų laikytis“, – tikina prof. M. Miglinas.
