Germanto regioninio parko planavimo schemos rengimo procedūros artėja prie pabaigos – liepos 15-ąją Lieplaukės bendruomenės namuose numatomas viešas susirinkimas, kuriame bus pristatyti schemos sprendiniai. Tikimasi, kad naujo parko atsiradimas daugeliu atžvilgių bus naudingas. Tačiau kai kuriais aspektais žmonėms gali sukurti ir papildomų rūpesčių.
Telšių rajone jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl Germanto regioninio parko steigimo – projekto, kuris gali tapti vienu reikšmingiausių teritorijų planavimo ir gamtosaugos sprendimų Žemaitijoje nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Ši iniciatyva kelia daug klausimų tiek gyventojams, tiek žemės savininkams, verslininkams ir aplinkosaugos specialistams. Vieni joje mato galimybę išsaugoti unikalų kraštovaizdį bei sustiprinti Telšių regiono turistinį patrauklumą, kiti baiminasi naujų apribojimų ir galimų kliūčių teritorijų plėtrai.
Germanto regioninio parko idėja nėra nauja. Pirmosios diskusijos prasidėjo dar prieš daugiau nei dešimtmetį, o vėliau ši teritorija buvo įvardyta kaip viena perspektyviausių naujam regioniniam parkui steigti visoje Lietuvoje. Projektą palaikė Telšių rajono savivaldybė, argumentuodama, kad Germanto ežerų ir aplinkinių miškų kompleksas yra viena vertingiausių ir vaizdingiausių Vidurio Žemaitijos vietovių.
Kuo regioninis parkas skiriasi nuo draustinio?
Šiandien Germanto apylinkių apsaugos pagrindą sudaro Germanto kraštovaizdžio draustinis. Tačiau draustinio statusas orientuotas pirmiausia į konkrečių gamtinių vertybių apsaugą. Regioninio parko koncepcija yra platesnė. Ji leidžia vienoje teritorijoje derinti gamtos apsaugą, rekreaciją, turizmą, kultūros paveldo išsaugojimą ir vietos bendruomenių poreikius. Būtent šis skirtumas dažniausiai akcentuojamas tiek savivaldybės, tiek aplinkosaugos institucijų pristatymuose.
Telšių rajono savivaldybės skelbtoje informacijoje pabrėžiama, kad regioninis parkas nėra skirtas teritoriją „užrakinti“ ar paversti rezervatu. Priešingai – siekiama sudaryti aiškias sąlygas teritorijos naudojimui, numatyti rekreacines zonas, gyvenamųjų teritorijų vystymo kryptis, pažintinio turizmo infrastruktūrą ir kartu apsaugoti vertingiausius gamtos kompleksus.
Vienas svarbiausių regioninio parko steigimo šalininkų argumentų – galimybė pagaliau išspręsti dešimtmečius besitęsiančias Germanto ežero pakrančių tvarkymo problemas. Pasak Telšių rajono savivaldybės tarybos nario, Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko Rimanto Adomaičio, dabartinis teritorijos teisinis statusas kai kuriais atvejais ne tik nepadeda tvarkyti aplinkos, bet ir trukdo įrengti būtiniausią lankytojų infrastruktūrą.
Ką tikimasi pakeisti prie Germanto ežero?
R. Adomaičio teigimu, regioninio parko atsiradimas suteiktų daugiau galimybių tinkamai sutvarkyti Germanto ežero aplinką, kad ji taptų patogesnė gyventojams ir poilsiautojams.
„Dabar mes iš tikrųjų neturime paplūdimio. Vadinamojo Begemoto vietoje pagal oficialius dokumentus yra… miškas. Kaip jis prieš kažkiek metų ten atsirado, neįsivaizduoju. Bet situacija tokia, kad Savivaldybė negali net gelbėtojų namelio pastatyti, nes ten yra miškas. Taip pat ir garsioji Germanto vila yra „mušta-nedamušta“. Todėl nutarėme, kad reikia inicijuoti parko įsteigimą, kas leistų daug geriau sutvarkyti ežero aplinką“, – teigė R. Adomaitis.
Pasak politiko, regioninio parko steigimas pirmiausia siejamas ne su papildomais draudimais, o su galimybe aiškiai suplanuoti teritorijos naudojimą. Jo nuomone, dabartinis draustinio statusas ne visuomet leidžia racionaliai spręsti rekreacinės infrastruktūros klausimus, todėl dalis objektų metų metus lieka nebaigti tvarkyti arba jų vystymas stringa dėl teisinių ir teritorijų planavimo apribojimų.
Planuojama teritorija gerokai viršytų dabartinio Germanto draustinio ribas. Į ją patektų ne tik Germanto ežeras ir jo apylinkės, bet ir Buožėnų bei Vilkaičių geomorfologiniai draustiniai, dideli miškų masyvai, Europos Sąjungos svarbos natūralios buveinės, pelkės bei kiti vertingi kraštovaizdžio elementai. Bendra teritorija galėtų siekti apie 7700 hektarų.
Ar regioninis parkas uždraus statybas?
Viena didžiausių visuomenės baimių yra susijusi su klausimu, ar regioninis parkas uždraus statybas. Tačiau tiek savivaldybės, tiek planavimo dokumentų rengėjų teigimu, regioninis parkas savaime nereiškia visiško statybų draudimo. Esamose gyvenvietėse žmonės galėtų gyventi, rekonstruoti savo namus, remontuoti sodybas, vykdyti žemės ūkio veiklą, plėtoti kaimo turizmą ir naudotis savo turtu. Kaip ir kituose Lietuvos regioniniuose parkuose, svarbiausias principas būtų ne draudimas, o veiklos reguliavimas.
Kita vertus, tikėtina, kad būtų ribojama intensyvi urbanizacija jautriausiose vietose. Visų pirma tai paliestų pakrančių užstatymą, naujų gyvenamųjų kvartalų kūrimą ežerų prieigose, kraštovaizdį keičiančius infrastruktūros projektus bei teritorijas, kuriose yra vertingų natūralių buveinių. Būtent šioje vietoje susikerta gamtosaugos ir nekilnojamojo turto plėtros interesai.
Spaudoje buvo klausiama, ar regioninio parko steigimas netaps diskusijų objektu dėl skirtingų interesų grupių lūkesčių. Vieni tikisi didesnės apsaugos, kiti – aiškesnių ir lankstesnių teritorijų naudojimo taisyklių. Todėl viešose diskusijose dažnai pabrėžiama, kad svarbiausias klausimas nėra pats parko pavadinimas, o konkrečios taisyklės, kurios bus nustatytos po jo įsteigimo.
Kokią naudą parkas gali atnešti regionui?
Projekto šalininkai akcentuoja ilgalaikę naudą visam regionui. Regioninio parko statusas dažniausiai leidžia lengviau pritraukti valstybės ir Europos Sąjungos finansavimą infrastruktūrai. Tai reiškia daugiau pažintinių takų, dviračių maršrutų, apžvalgos vietų, poilsio zonų ir edukacinių objektų. Telšių rajono savivaldybė ne kartą yra įvardijusi Germanto teritoriją kaip vieną svarbiausių būsimos rekreacijos ir turizmo plėtros centrų.
Tikimasi, kad ateityje čia galėtų atsirasti nauji dviračių maršrutai, žygių trasos, žirgų turizmo infrastruktūra, stovyklavietės, poilsio aikštelės ir kiti lankytojams skirti objektai. Tokie projektai ne tik didintų vietos gyventojų gyvenimo kokybę, bet ir skatintų smulkųjį verslą – kaimo turizmo sodybas, maitinimo paslaugas, aktyvaus laisvalaikio organizatorius.
Vis dėlto regioninio parko steigimas turi ir galimų neigiamų pasekmių. Dalis žemės savininkų baiminasi, kad ateityje gali sumažėti jų galimybės laisvai disponuoti savo turtu. Kai kuriais atvejais gali atsirasti papildomų derinimo procedūrų, architektūrinių reikalavimų ar aplinkosauginių vertinimų. Tai reiškia daugiau laiko ir išlaidų planuojant naujus projektus.
Kokios baimės kyla žemės savininkams?
Labiausiai dėl galimų ribojimų gali nukentėti tie investuotojai ar žemės savininkai, kurie tikėjosi sparčios gyvenamųjų kvartalų plėtros prie ežerų arba kitose kraštovaizdžiui jautriose vietose. Tuo tarpu tie gyventojai, kurie vertina išsaugotą aplinką, rekreacines galimybes ir nekilnojamojo turto patrauklumą vaizdingose vietovėse, dažnai regioninio parko steigimą vertina teigiamai.
Telšių rajono savivaldybės ir viešųjų konsultacijų metu pateikti duomenys rodo, kad nemaža dalis vietos gyventojų idėjai pritaria. Tačiau galutinė visuomenės nuomonė, kaip ir daugelyje panašių projektų Lietuvoje, greičiausiai priklausys nuo to, kokios konkrečios taisyklės bus taikomos kiekvienai teritorijai ir ar pavyks išlaikyti pusiausvyrą tarp gamtos apsaugos ir žmogaus interesų.
Kol kas didesnio vietos gyventojų pasipriešinimo nepastebi ir Telšių rajono Gadūnavo seniūnijos, kurios teritorijoje yra bene visas Germanto ežeras, seniūnas Justas Dapkus. Pasak jo, seniūnijos gyventojai kol kas aktyvių prieštaravimų dėl planuojamo regioninio parko steigimo nereiškia.
Gyventojams dar trūksta atsakymų
„Tikiuosi, kad gyventojai naujo parko įsteigimui neprieštaraus. O seniūnija, manu, su būsimais parko vadovais bendradarbiaus. Tačiau kol kas galiu pastebėti tik tai, jog gyventojus pasiekia labai mažai informacijos apie būsimą parką: kas keisis, kokia bus tvarka ir t. t.“, – sakė J. Dapkus.
Seniūno pastebėjimas atspindi vieną dažniausiai viešose diskusijose minimų problemų – informacijos trūkumą. Nors apie regioninio parko steigimo planus kalbama jau ne vienerius metus, nemaža dalis gyventojų vis dar neturi aiškaus atsakymo, kaip būsimas statusas paveiktų jų kasdienę veiklą, nekilnojamojo turto naudojimą ar galimybes ateityje plėtoti savo valdas. Būtent todėl planavimo proceso organizatoriams teks svarbus uždavinys ne tik parengti teritorijos tvarkymo dokumentus, bet ir užtikrinti nuoseklų dialogą su vietos bendruomenėmis.
Germanto regioninio parko steigimas šiandien jau nebėra vien aplinkosauginis klausimas. Tai diskusija apie Telšių krašto ateitį, apie tai, kiek vietos bus skiriama urbanizacijai, kiek – gamtos išsaugojimui, ir kokį kraštovaizdį po kelių dešimtmečių matys būsimos žemaičių kartos. Nuo šių sprendimų priklausys ne tik Germanto ežero pakrančių vaizdas, bet ir viso regiono identitetas, ekonominės galimybės bei gyvenimo kokybė.
Aistas MENDEIKA
Ką svarbu žinoti?
Kada vyks viešas Germanto regioninio parko pristatymas?
Viešas susirinkimas numatomas liepos 15 dieną Lieplaukės bendruomenės namuose. Jame bus pristatyti planavimo schemos sprendiniai.
Ar regioninis parkas uždraus statybas?
Ne. Regioninis parkas savaime nereiškia visiško statybų draudimo. Tačiau jautriose teritorijose gali atsirasti daugiau taisyklių ir derinimų.
Kokia teritorija patektų į Germanto regioninį parką?
Planuojama teritorija galėtų siekti apie 7 700 hektarų. Ji apimtų Germanto ežerą, aplinkinius miškus, draustinius, pelkes ir kitas vertingas gamtines vietas.
Kodėl norima steigti Germanto regioninį parką?
Pagrindinis tikslas – aiškiau suplanuoti teritoriją, sutvarkyti Germanto ežero aplinką, saugoti gamtą ir sudaryti geresnes sąlygas turizmui bei poilsiui.
Ko labiausiai baiminasi žemės savininkai?
Dalis žemės savininkų nerimauja dėl galimų naujų ribojimų, papildomų derinimų ir mažesnių galimybių laisvai plėtoti savo sklypus.
