Atėjus rudeniui šviežių vaisių ir daržovių tampa vis sunkiau rasti. Tokiu atžvilgiu pradedame vartoti maistą, kuriame yra mažai naudingų vitaminų ir mineralų, todėl tampame mažiau atsparesni įvairioms ligoms. Tam, kad ir šaltuoju metų sezonu nepritrūktų energijos ir reikiamų medžiagų, patartina vartoti džiovintus vaisius.
Džiovinti vaisiai yra sveikesni nei švieži?
Džiovintuose vaisiuose esantys mikroelementų kiekis yra kelis kartus didesnis nei šviežių. Užtenka suvalgyti tik porą šimtų gramų džiovintų vaisių, o jūsų organizmas jau bus aprūpintas visos paros mikroelementų doze. Tam, kad gautumėme tokį patį kiekį gerųjų elementų, šviežių vaisių reikėtų suvalgyti kelis kilogramus. Jeigu nemėgstate valgyti džiovintų vaisių arba jums pabodo toks jų pavidalas, galite juos pakeisti į džiovintų vaisių batonėlius.
Džiovintuose vaisiuose išlieka visos mineralinės medžiagos, druskos, skaidulos, vitaminai ir net natūralus cukrus. Juos ypač naudinga vartoti dėl jų turimos ląstelienos, kuri yra reikalinga efektyviam virškinimui. Džiovinant vaisius išgaruoja tik vanduo, todėl nereikia jaudintis, kad kitos reikalingos žmogaus organizmui medžiagos išgaruos.
Kurie džiovinti vaisiai yra patys sveikiausi?
Be mums tradicinių žinomų džiovintų vaisių, šiai dienai galima mėgautis ir egzotiškais variantas – datulėmis, figomis, papajomis, ananasais ir pan. Tiek tradiciniai, tiek egzotiški vaisiai suteikia mūsų organizmui vis kitokią naudą, todėl galima pasirinkti, kuri rūšis yra mums labiausiai reikalingiausia:
- Džiovinti abrikosai turi gausybė kalio, geležies ir fosforo. Juos ypač svarbu valgyti tiems, kurie turi silpnesnę širdį ir kraujagyslių sistemą. Taip pat rekomenduojama tiems, kurie dirba fizinį darbą arba jaučia didžiulę įtampą užsiimdami protine veikla. Džiovinti abrikosai tinka tiems, kurie jaučia energijos stoką arba nori prasivalyti savo žarnyną.
- Džiovintose slyvose esančios medžiagos padeda įveikti vidurių užkietėjimą ir problemas su pačiu virškinimu. Slyvose yra gausu vitamino A ir C, todėl jas verta vartoti, kaip profilaktinę priemonę norint apsisaugoti nuo peršalimo ligų bei stiprinti savo imuninę sistemą. Valgant džiovintas slyvas jums pasireiškia geresnis regėjimas, stipresnė raumenų ir nervų sistema, pasižymėsite didesniu darbingumu bei mažesniu nuovargiu. Taip pat džiovintose slyvose gausu mineralinių medžiagų, o ypač geležies.
- Džiovintos kriaušės yra sudarytos iš daugybės angliavandenių. Jeigu jas džiovinsite dar ne visai sunokusias, jose išliks išties nemažai sorbito, kuris puikiai gali pakeisti cukrų. Džiovintos kriaušės yra idealus užkandis tiems, kas serga cukriniu diabetu.
Džiovintų kriaušių nuovirą galima naudoti, kaip malšinantį karščiavimo troškulį. Jame yra gausybė rauginių medžiagų, kurios yra naudingos viduriuojant ir sergant žarnyno ligomis. Džiovintos kriaušės padeda šalinti sunkiųjų metalų druskas ir toksinus iš organizmo. - Džiovintos datulės yra labai saldžios, todėl yra mėgstamos smaližių. Datulėse yra fosforo, kalio, kalcio, magnio ir geležies. Jas ypač tinka vartoti tiems, kas dirba streso kupiną ir įtemptą darbą. Datulės tinka vartoti peršalus, nes juose yra medžiagų, kurios savo chemine sudėtimi lygios aspirinui.
Ką reikėtų žinoti apie džiovintus vaisius?
Džiovinti vaisiai yra tokie saldūs, nes jų sudėtyje yra nemažas kiekis gliukozės bei fruktozės kiekio. Skirtingai nei saldainiuose, džiovintuose vaisiuose nėra jokių saldiklių, konservantų, emulgatorių ar kitų dirbtinių priedų. Džiovinti vaisiai padeda numalšinti alkį, todėl tai yra puikus variantas renkantis, kaip užkandį (būsite sotūs ir nenorėsite staigiai pulti prie pagrindinio patiekalo, greičiau pajausite sotumą). Žinoma, kas per daug – tas nesveika, todėl džiovintų vaisių „perdozuoti“ irgi nereikėtų. Geriausia šiuos vaisius atsinormuoti ir valgyti tik nustatytą dienos normą.
