Pandemijos sukelti nesklandumai įvairiose gyvenimo srityse ir pasaulį apėmusi stagnacija turėjo ryškų poveikį žmonių psichologinei būsenai. Darbo persikėlimas iš biuro į namus, ilgą laiką gyvenant karantino sąlygomis, bene ištrynė ribą tarp darbo ir poilsio, todėl daugybė žmonių ieško būdų pakeisti aplinką ir taip atskirti šiuos du svarbius gyvenimo aspektus. Psichologai laikosi vieningos nuomonės, kad šiuo laikotarpiu kaip niekad svarbu rūpintis savo emocine gerove, o tinkamai suderinti darbą ir laisvalaikį – vienas iš veiksmingiausių būdų motyvacijai ir produktyvumui kelti.
Darbas ir poilsis po vienu stogu
Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos katedros doktorantas ir organizacinis psichologas sako, jog tikėtina, kad karantino poveikis žmonių psichikos sveikatai bus ilgalaikis. Anot jo, tai susiję su didesniu stresu, nerimu dėl sveikatos, neaiškia ekonomine situacija, kuri kelia nesaugumo jausmą, socialine izoliacija bei bendrais socialinės tvarkos pokyčiais, kurie privertė daug dalykų išmokti daryti kitaip.
„Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad tai, kaip žmogus priima savo darbą ir namus, labai priklauso nuo jo asmeninio požiūrio bei vertybių. Tai, kad karantinas labai suartino šias dvi gyvenimo sritis ir jos pradėjo „gyventi po vienu stogu“ – faktas, kuris įrodo, jog karantino metu turėtume labiau galvoti apie skirtingų gyvenimo sričių derinimą ir dermę“, – sako organizacinis psichologas.
Jis dalijasi įžvalgomis, kad vieniems darbuotojams galimybė dvi minėtas sritis suartinti ir kartu puoselėti tiek šeiminį, tiek darbinį gyvenimus – vertinga patirtis ar netgi siekiamybė, tačiau kitiems tokia situacija tapo nemenku iššūkiu.
„Požiūris į atostogas – vienas labiausiai pandemijos metu pasikeitusių dalykų. Jei anksčiau grįžę iš darbo norėdavome pailsėti namuose su šeima – dabar to padaryti negalime, nes ir taip visada esame kartu. Taip pat, kartais norėdavome pailsėti nuo šeimos ir biuras tapdavo puikiai tam tinkančia vieta – dabar ir tai nelabai įmanoma. Karantino metu sunkiau planuoti ir tradicines atostogas, todėl jos tapo dar labiau trokštamos“, – aiškina T. Vadvilavičius.
Darbostogos gali padėti išsivaduoti iš sąstingio
Anot psichologo, organizacijos turi didžiulį vaidmenį darbuotojų gyvenime, tad tokios iniciatyvos kaip papildomos nedarbo dienos, streso valdymo įgūdžių tobulinimo kursai, darbo krūvio perskirstymas, galimybės dirbti iš pasirinktos vietos – galėtų ne tik padėti lengviau įveikti karantino keliamus rūpesčius, bet ir prisidėtų prie psichologinės gerovės kūrimo.
„Darbostogos gali iš tiesų padaryti nemenką įtaką darbuotojų motyvacijai, nes tokiu atveju darbdavys suteikia labai daug autonomijos bei laisvės rinktis pačiam savo darbo laiką ir vietą, taip tiesiogiai patenkindamas bazinius žmogaus poreikius. Taip pat, labiau suderindamas darbą ir poilsį žmogus gali greičiau atgauti arba mažiau išnaudoti jam reikalingus psichologinius resursus, tokius kaip energija ir dėmesys, kas yra reikalinga siekiant kokybiškai atlikti darbus“, – aiškina T. Vadvilavičius.
Psichologui antrina ir UAB „Kuchmistrai“ vadovė Jolita Briedė, atstovaujanti dvariško stiliaus viešbučiui „Zyplių dvaro oficina“, sakydama, jog atšilus orams, vis daugiau žmonių stengiasi pasisemti pozityvumo bei motyvacijos darbui pakeisdami aplinką ir išvykdami darbostogų į kitą, širdžiai malonią vietą. Pasak jos, toks sprendimas nereikalauja didelių finansinių išlaidų, o kelios dienos, atsiribojant nuo namų buities ir darbo rutinos, gali padėti ištrūkti iš karantino metu įsivyravusio sąstingio.
„Atšilus orams, stebime vis didesnius svečių srautus, atvykstančius ne tik pailsėti ar pramogauti, bet ir ieškančius ramios vietos darbui. Gamtos, modernaus komforto ir aplinkos pakeitimo derinys itin traukia didmiesčių gyventojus, nuolat veikiamus šurmulio ir spartaus gyvenimo ritmo. Didelę dalį jų žavi tai, kad šalia yra net 21 ha istorinis parkas, kuriame po darbo dienos galima praleisti laiką gamtoje, taip pat – viešbučio teikiami patogumai, autentiški XIX a. fragmentai, dvariška virtuvė ir įvairios degustacijos lauko terasoje“, – pasakoja J. Briedė bei pabrėžia, jog inovatyvūs sprendimai, tokie kaip įprastos registratūros nebuvimas ar specialūs viešbučio kambarių užraktai užtikrina papildomą saugumą viešnagės metu, suteikia klientui daugiau laisvės ir privatumo.
Anot jos, darbo ir poilsio derinys gamtos apsuptyje gali tapti neįpareigojančiu pabėgimu nuo galbūt jau spėjusios pabosti rutinos. Aplinkiniai parkai ar miškai gali pasitarnauti ne tik kaip ramybės, bet ir kaip aktyvaus laisvalaikio erdvė, kurioje galima važinėti dviračiais, mankštintis ar užsiimti kita judria veikla, leidžiančia atsikratyti įtampos po ilgos darbo dienos. J. Briedei pritaria ir organizacinis psichologas T. Vadvilavičius, pabrėždamas, kad karantino metu būtina skirti kokybiško laiko sau. Anot jo, savęs pažinimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau atsigręžę į savo poreikius bei emocijas, galėsime suprasti, ko turėtume imtis, kad pagerintume savo būseną.
