Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145-ių vaistininkų.
LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų.
„Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai. Problemos rimtumą atskleidžia tai, kad per vienerius metus vaistininkų trūkumas išaugo dvigubai – pernai vaistinės nuolat ieškojo 30-40 vaistininkų, o šiuo metu darbą vien mūsų asociacijos narių vaistinėse galėtų surasti – 83 kvalifikuoti vaistininkai“, – sako ji.
Vyriausybė rugpjūčio mėnesį vaistininko profesiją pasiūlė įtraukti į nutarimu tvirtinamą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą.
Naujausiais Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šiuo metu vaistininko darbo ieško ir tam reikiamą licenciją turi tik 12 asmenų, kai laisvų darbo vietų vaistininko pozicijai užimti užregistruota 145.
„Šiuo metu vaistininko darbo ieško 60 asmenų. Problema yra tai, kad tik 21 asmuo, užsiregistravęs UT, turi licencijas šiam darbui, o iš jų vos 12 pageidautų įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją. Kiti 39 asmenys, norintys tapti vaistininkais, net neturi reikalingų licencijų šiam darbui – norinčių yra daugiau, bet jų kvalifikacija yra nepakankama. Nepaisant to, net ir visi pretenduojantys į vaistininko poziciją neišpildytų realaus rinkos poreikio, kuris kasdien tik auga“, – teigia UT direktorė Inga Balnanosienė.
Kol trūksta vaistininkų, retinamos ir jų kolegų farmakotechnikų gretos
Nuo kitų metų sausio pirmosios, uždraudus farmakotechnikams dirbti, juos nuotoliniu būdu prižiūrint vaistininkams, prognozuojama, kad darbuotojų trūkumas dar keliskart išaugs. Dėl šios priežasties daliai šalies vaistinių gali tekti užsidaryti.
„Vietoje to, kad būtų ieškoma sprendimų, kaip išgelbėti šalies vaistines ir užtikrinti pacientams vaistų bei farmacinių paslaugų prieinamumą, elgiamasi priešingai. Nuo Naujųjų įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, kuri numato, kad vaistinėje visą darbo dieną fiziškai turi būti bent vienas vaistininkas. Tai reiškia, kad mažosios vaistinės, kuriose iki šiol dirbo tik nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas farmakotechnikas, susidurs su išlikimo klausimu, o skirtumas tarp vaistininkų paklausos ir pasiūlos dar labiau išaugs“, – aiškina K. Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, pakaktų išlaikyti esamą tvarką – kad vaistinėje besidarbuojantis farmakotechnikas nuotoliniu būdu būtų prižiūrimas vaistininko, kaip tai daroma ir kitose ES šalyse, pvz. Danijoje. Tai ypač aktualu kovojant su pandemija, kuri parodė, kad darbai vyksta ir nuotoliniu būdu, o fizinį kontaktą naudinga apriboti visais įmanomais būdais.
Didelė dalis iš daugiau nei 1 tūkst. šalies farmakotechnikų dirba mažesniuose miestuose. Pastaruosius vaistininkai dažniausiai prižiūri nuotoliniu būtu arba vaistinėje būna keletą valandų per dieną, tad didžiąją laiko dalį farmakotechnikai yra vieninteliai vaistinės darbuotojai. Juos atleidus tektų uždaryti vaistinę, nes nėra vaistininkų, galinčių užimti darbo vietas.
„Kyla nerimas stebint, kaip iš gyventojų netrukus bus atimta galimybė įsigyti vaistus ir gauti farmacines paslaugas. Šioje situacijoje nukentės ne tik kvalifikuoti specialistai, likę be darbo, bet ir pacientai, kurie kartais turės vykti net ir į kitą miestelį ieškodami vaistinės. Turime ne vieną atvejį, kuomet duris privalės užverti ir vienintelė miestelyje esanti vaistinė, kai kita yra už keliasdešimties kilometrų“, – teigia LVA pirmininkė.
Pasak jos, tai pernelyg brangus žingsnis valstybei – atsisakyti farmacijos specialistų, kuomet vaistininkai jau traukiami į valstybės profesijų „raudonąją knygą“.
Vaistininkus teks vežtis iš užsienio?
- Nemaniūtės-Gagės teigimu, vaistinės jau ieško galimybių paprastesniam vaistininkų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, nes Lietuvoje kvalifikuotų vaistininkų tiesiog nebepakanka.
„Paskutinis šiaudas, kurio griebiasi vaistinės, yra Vyriausybės nutarimu vaistininkus įtraukti į profesijų, kurių atstovų Lietuvoje trūksta, sąrašą.
Tai padarius bus kur kas paprasčiau įdarbinti šios srities specialistus iš užsienio ir išvengti bauginančio scenarijaus, kuriame šalies gyventojai koronaviruso pandemijos ir karantino laikotarpiu lieka be pagalbos“, – akcentuoja ji.
Taip pat vaistinės žvalgosi darbuotojų ir iš ES šalių, tokiu atveju šiems žmonėms įdarbinimo procedūros daug lengvesnės. Kristina Nemaniūtė-Gagė pasidžiaugė, kad jau yra sėkmingai įdarbintų iš Lenkijos ir patirtis rodo, kad galima net sudėtingą lietuvių kalbą išmokti per keletą mėnesių.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, vaistininko licenciją turi 3438 vaistininkų, tačiau net 705 dirba ne vaistinėse. Šie specialistai dirba Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje, ligoninės vaistinėse, universitetuose, vaistų gamintojų atstovybėse ir kt.. Tai normali praktika, nes vaistininkai ruošiami ne tik dirbti vaistininkais, o ir platesnei farmacinei veiklai, tuo tarpu farmakotechnikai rengiami konkrečiai darbui vaistinėse.
