Nemaža dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų, nes gyventojai nežino, kur juos dėti arba nenori tam gaišti laiko. Dėvėtos tekstilės surinkimo lygis Lietuvoje žemas – atskirai surenkama vos 13 proc. viso mūsų šalyje parduoto tekstilės kiekio. Kita vertus, džiugina tendencija, kad dalimi naudotų drabužių, kitų tekstilės gaminių dalijamasi su pažįstamais, giminaičiais, mainų platformose.
Primename, kaip tinkamai rūšiuoti tekstilės atliekas ir kur jas galima priduoti, kad kuo mažiau nukeliautų į sąvartynus ar būtų sudeginta, o kuo daugiau būtų panaudota pakartotinai ir perdirbta.
Gyventojai nemokamai tekstilės atliekas gali atiduoti savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus galite rasti čia.
Kai kuriuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Raseiniuose, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Kretingoje, Panevėžyje, Biržuose, Kupiškyje, Rokiškyje, Pasvalyje, Šiauliuose, Radviliškyje, Marijampolėje, Kazlų rūdoje, Vilkaviškyje, Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Prienuose, Lazdijuose, Varėnoje, Jurbarke, Tauragėje, Molėtuose, Utenoje, Anykščiuose, Visagine, Šalčininkuose, Švenčionyse, Trakuose, Kaišiadoryse tekstilę galima išmesti į specialius tekstilės atliekų surinkimo konteinerius. Jų vietos skelbiamos regioninių atliekų tvarkymo centrų, savivaldybių tinklalapiuose.
Primename, kad į tekstilės atliekoms skirtą konteinerį galima dėti švarius drabužius, avalynę, rankines, diržus, užuolaidas, patalynę, minkštus žaislus. Juos reikia sukrauti į maišus ir, įmetus į konteinerį, uždaryti jo dangtį. Palikti maišus su šiomis atliekomis greta bet kurių konteinerių draudžiama.
Į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius negalima mesti sauskelnių, popierinių, medinių, stiklinių, plastikinių pakuočių, stiklo duženų, maisto ir augalų liekanų, gyvūnų ekskrementų.
Tokios atliekos užteršia tekstilės konteinerio turinį, sugadina drabužius, audinius bei medžiagas, jos tampa nebetinkamos antriniam panaudojimui. O žmonių, kurie stengiasi atliekas rūšiuoti ir teisingai tvarkyti, pastangos nueina perniek.
Kilimai, pagalvės, antklodės, minkštų baldų dalys, vaikams skirtų automobilių kėdutės, automobilių sėdynės bei kitos dalys turi būti priduotos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba daiktų dalinimosi stoteles (DĖK’UI, „Mainukas“ „Tiko tiks“, „Daiktų kiemas“ ir kt.). Kai kurios daiktų dalijimosi stotelės priima ir tinkamą naudoti tekstilę.
Tvarkinga, pakartotiniam naudojimui tinkama dėvėta tekstilė gali būti atiduodama ir įvairioms labdaros organizacijoms.
Bet kokios būklės tekstilės gaminius galima priduoti ir tam tikrose mažmeninės prekybos parduotuvėse, pavyzdžiui „Lindex“, „H&M“.
Reikėtų daugiau dėmesio skirti ir tekstilės atliekų prevencijai. Raginame keisti įpročius ir įsigyti mažiau, bet kokybiškų tekstilės gaminių, pratęsti tekstilės gyvavimo laikotarpį, perduodant kitiems dar gerus naudoti daiktus, nebereikalingus perdarant ar pritaikant juos kitai paskirčiai. O kai drabužiai ar kiti tekstilės gaminiai tampa nebetinkami niekam naudoti, būkime atsakingi ir pasirūpinkime tinkamu jų perdavimu atliekų tvarkytojams.
Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės nustato atliekų turėtojų teises ir pareigas. Vadovaujantis jomis, atliekų turėtojams draudžiama išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitur, palikti atliekas šalia konteinerių. Atliekų turėtojams, pažeidusiems savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.
ES reikalavimai įpareigoja, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. tekstilės atliekos būtų surenkamos atskirai. Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, tuo pačiu ir tekstilės atliekų surinkimą, mūsų šalyje yra atsakingos savivaldybės. Pastaruoju metu jos plečia tekstilės atliekoms skirtų konteinerių tinklą.
Iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos praėjusių metų pabaigoje tekstilės konteineriams įsigyti buvo skirta 425 tūkst. eurų. Iš savivaldybių paraiškų gauta už daugiau nei 1,5 mln. eurų, todėl dalis jų buvo įtrauktos į rezervinį sąrašą.
Vis dėlto Lietuvoje nemažai tekstilės atliekų vis dar šalinama kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. mišrių komunalinių atliekų sraute susidarė 57 tūkst. tonų tekstilės atliekų, o iš jų 65 proc. pašalinta sąvartynuose arba sudeginta.
Tekstilės atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonės integruotos į Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą 2021-2027 m. Plane numatyta plėsti buityje susidarančių tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą bei nustatyti gamintojo atsakomybės taikymą tekstilės gaminiams, numatant perdirbimo ir pakartotinio naudojimo užduotis.
Aistė Žilinskienė
Aplinkos ministro patarėja komunikacijai
