Policija primena, kad vairuotojui žiema prasideda ne kelyje, o dar automobilių stovėjimo aikštelėje. Kelių eismo taisyklėse aiškiai nustatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti transporto priemone vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga ir nekelia pavojaus nei jam pačiam, nei kitiems eismo dalyviams. Tai nėra formalumas ar geros valios rekomendacija – tai kiekvieno vairuotojo pareiga.
Apsnigtas ar apledėjęs automobilis tampa realiu pavojumi. Pareigūnai primena, kad sniegas ar ledas neturi dengti žibintų, atšvaitų, posūkių signalų, valstybinių numerių, skiriamųjų ženklų ir jokiu būdu neturi bloginti vairuotojo matomumo.
Nors Kelių eismo taisyklėse nereglamentuota, kad privaloma nuo transporto priemonės nuvalyti sniegą, tačiau jose nustatyti labai konkretūs reikalavimai: prieš kelionę būtina įsitikinti, kad nėra kliūčių saugiam eismui, o jei jos yra – draudžiama tęsti judėjimą, kol kliūtys nebus pašalintos.
Pareigūnai sako, kad sniegas ar ledas ant automobilio yra būtent tokia kliūtis, nes jis riboja matomumą, gali dengti numerius ar šviesos prietaisus, stiklus, šoninius veidrodėlius, o pajudėjus – nulėkti nuo priekabos viršaus ir tapti pavojingu sviediniu kitiems eismo dalyviams.
,,Žiemą transporto priemonės techninė būklė ir, be abejo, atsargumas tampa dar svarbesni. Apsnigtu ar apledėjusiu automobiliu tęsti kelionės nerekomenduojame, nes net ir trumpas važiavimas gali baigtis didelėmis problemomis. Baudos gal ir nėra didelės, tačiau jos tik mažiausia pasekmė. Tikroji kaina gali būti sugadintas turtas, sužalotas žmogus ar prarastas saugumas kelyje“, – perspėja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Atsakomybė įvykus eismo įvykiui
Kai sninga ar pusto, vairuotojas privalo visada įvertinti automobilio būklę, sniego kiekį ant jo, valstybinio numerio ženklų matomumą, žibintų švarą ir savo paties pasirengimą važiuoti. Jeigu eismo įvykis įvyktų dėl to, kad vairuotojas nenusivalė priekinio stiklo ir nematė kelio, arba nuo jo automobilio nulėktų ledo luitas ar sniego kupstas ir apgadintų kitą transporto priemonę ar sužeistų žmogų, kaltė kristų būtent vairuotojui. Kiekvienu atveju individualiai vertinamos ir aiškinamasi visos aplinkybės, tačiau pagrindinis kriterijus visada tas pats – ar vairuotojas ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip nurodyta Kelių eismo taisyklėse.
Už atsargumo priemonių nesilaikymą gali būti taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda nuo 10 iki 12 eurų. Tai nėra didelė suma, tačiau ji yra signalas, kad saugumas kelyje nėra smulkmena.
Rimtesnių padarinių galima sulaukti, jei nustatoma, jei, pavyzdžiui, tyčia paliekamas uždengtas ar nenuvalytas transporto priemonės numeris.
Ypač didelė rizika kyla krovininiams automobiliams
Žiemą ypač didelė rizika kyla sunkvežimių ir vilkikų ar autobusų vairuotojams, kai ant priekabų stogų susikaupia sniego ar ledo. Nuo judančios priekabos nukritęs ledo gabalas laikomas eismo įvykio priežastimi, o atsakomybė tenka vairuotojui. Jei toks ledo gabalas apgadina kitą automobilį, įvykis fiksuojamas kaip eismo įvykis, pildoma deklaracija, o prireikus kviečiama policija.
Jei vilkiko vairuotojas nepastebi ir nuvažiuoja, tai gali būti vertinama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.
Ingrida Steniulienė (ELTA)
