Prieš šventes gyvenimo tempas padidėja, imame gyventi laukimo nuotaika. Tačiau po švenčių atslūgus pakilioms emocijoms nemažai žmonių patenka į emocinę duobę ir pasireiškia kelias savaites besikaupęs nuovargis. Tai metų pradžioje dažnai pajunta ir verslas, mat darbuotojų psichologinė būsena lemia jų produktyvumą.
Psichoterapijos klinikos „Gali būti“ psichologė Ieva Vasionytė sako, kad, apklausų duomenimis, stresą po švenčių patiria apie 64 proc. žmonių.
„Skaičius nemažas. Kalbame ne apie kažkokį sutrikimą, o apie natūralią būseną, kurią dažnas patiria atsipalaidavus po įtempto laikotarpio, ne tik po didžiųjų švenčių. Žiūrint objektyviai, žmogaus psichologinė būsena daugeliu tokių atvejų tik grįžta į tą lygį, koks buvo prieš šventes. Tačiau subjektyviai atrodo, kad nuotaika pablogėjo, nes ką tik buvo pasimatymai su draugais, šeima, daug lempučių, dovanų, teigiamų emocijų ir staiga viskas sustojo. Grįžo rutina“, – sako specialistė.
Vertinamas lankstumas
Ji priduria, kad nemažai yra ir atvirkštinių situacijų, kai žmonės po švenčių pajunta palengvėjimą. Ypač tie, kurie per šventes išgyvena daug nepageidaujamo streso – konfliktų, laiko spaudimą, ir tie, kurie jautėsi už viską atsakingi: dovanas, maistą bei kitus dalykus. Stresą neretam kelia ir finansiniai aspektai. Vieni jaučia spaudimą pirkti brangias dovanas, kiti netinkamai suplanuoja išlaidas ir po švenčių pamato, kad išleido daugiau nei ketino.
Pasak ekspertės, pošventinė emocinė duobė, kai žmonės grįžta į darbą, bet dar nesijaučia pailsėję ir emociškai atsistatę, gali neigiamai veikti darbingumą, dėmesio koncentraciją ir motyvaciją. Tad verta pasverti šių veiksnių įtaką produktyvumui ir galimybes investuoti į darbuotojų gerovę.
Anot jos, darbdaviai gali padėti darbuotojams išvengti bent dalies stresinių situacijų prieš Kalėdas ir tarpušvenčiu suteikdami galimybę dirbti iš namų arba lankstesnėmis sąlygomis.
„Pavyzdžiui, įmonė, kurioje dirbu, tarpušvenčiu mums suteikia vieną papildomą laisvą dieną, – praktiniu pavyzdžiu dalinasi specialistė. – Dar viena įdomi ir naudinga idėja yra finansinis seminaras darbuotojams apie tai, kaip planuoti savo biudžetą šventinio sezono metu. Net tokios smulkmenos, kaip vaisiai biure penktadieniais ar nuolaidos sporto klube, gali turėti teigiamos įtakos darbuotojų savijautai ir motyvacijai, padėti ugdyti sveikos gyvensenos įpročius, kurie yra puikus būdas greitai atsistatyti po įtempto laikotarpio“.
Svarbi vidinė komunikacija
Darbdaviai sutinka, kad po didžiųjų švenčių būna juntamas tam tikras lėtesnis periodas. Todėl svarbu suprasti, kokie veiksniai lemia neigiamas emocijas ir stengtis sukurti darbo aplinką, kuri skatintų darbuotojų gerovę bei padėtų jiems susidoroti su iššūkiais.
„Nors daugelis žmonių šventinį laikotarpį sieja su džiaugsmu ir poilsiu, darbo kontekste tai gali kelti tam tikrų iššūkių. Kai kurie darbuotojai gali patirti didesnį darbo krūvį prieš šventes, stresą organizuojant renginius arba dėl padidėjusių klientų poreikių. Dėl to po švenčių gali pasireikšti emocinis nuovargis“, – sako draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius vadovė Jevgenija Krikščiūnė.
Ji pasakoja, kad BTA dalis kolegų šventiniu periodu pasinaudoja kasmetinėmis ar papildomomis atostogoms. Tuo metu vadovams tenka nelengva užduotis suvaldyti dirbančiųjų krūvį. Personalo specialistė teigia, kad šventiniu periodu labai svarbi yra vidinė komunikacija, todėl gruodį bendrovė paprastai paskelbia „padėkos mėnesiu“ ir sukuria erdvę, kur darbuotojai gali pasakyti „ačiū“ savo kolegoms, prisiminti ar pasidžiaugti laimėjimais. J. Krikščiūnė taip pat pabrėžia, kad labai svarbi yra ir aukščiausios vadovybės skaidri komunikacija apie organizacijos ateities planus bei pokyčius. Gerai informuoti darbuotojai jaučiasi tvirčiau.
Šiais metais, pasak jos, didelio kolegų susidomėjimo sulaukė bendrovės organizuoti profesionalaus psichologo mokymai apie streso valdymą išgyvenant kalėdinį šurmulį.
„Be to, manau, kad svarbu dėmesį parodyti ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimos nariams, ypač – patiems mažiausiems. Todėl kasmet stengiamės darbuotojų vaikams surengti šventę“, – patirtimi dalinasi J. Krikščiūnė. Ji priduria, kad kiekvienas BTA darbuotojas, kaip draudimo bendrovei priklauso, turi papildomą sveikatos draudimą, kuris padengia išlaidas už psichologo konsultacijas ir kitas sveikatinimo paslaugas.
Psichologės patarimai
I. Vasionytė apibendrina, kad žmonės per šventes paprastai perdega ir pervargsta dar ir dėl rutinos pasikeitimų bei savirūpybos įpročių stokos – persivalgo, vartoja daugiau alkoholio, mažiau miega. Šie dalykai stipriai veikia mūsų emocinę savijautą, tad jų reikėtų vengti.
„Taip pat verta turėti galvoje, kad visada galima pasakyti „ne“. Jei yra renginys ar iniciatyva, kurioje nenorite dalyvauti, bet manote, kad reikia, geriau nedalyvaukite. Ne ką mažiau svarbu mokėti paprašyti pagalbos. Neprivalote vieni rūpintis namais, svečiais, dovanomis ir maistu. Pasidalinkite atsakomybėmis su artimaisiais“, – pataria specialistė.
Boris Kuzmas
Atstovas ryšiams su žiniasklaida
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
