Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad partinių reitingų lentelėje įsivyravo vasarą prasidėjęs štilis. Pirmajame trejetuke tarp daugiausiai palaikymo susilaukusių partijų ir toliau išlieka Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tuo tarpu didžioji valdančiosios koalicijos partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – išlieka ketvirtojoje pozicijoje.
Partinių reitingų lentelėje pokyčių nėra
Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje vykdyta reprezentatyvi suaugusių Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad jei artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų LSDP, už kurią balsuotų 16,2 proc. respondentų (birželį – 18,2 proc.).
Antrojoje reitingų lentelės vietoje toliau rikiuojasi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurią palaikytų 14 proc. apklaustųjų (birželį – 14,6 proc.), trečiojoje – LVŽS, už kurią balsuotų 9,5 proc. visuomenės nuomonės tyrime dalyvavusių asmenų (birželį – 9 proc.).
Tuo tarpu didžiausia valdančioji partija TS-LKD rikiuojasi ketvirtoje reitingų lentelės vietoje ir sulauktų 9,3 proc. apklaustųjų palaikymo. Birželio mėnesį vykdytos apklausos metu šiai politinei jėgai palaikymą išsakė toks pats procentas apklaustųjų.
Reitingų lentelėje toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis, kurį palaikytų 7,1 proc. respondentų (birželį – 6,6 proc.) ir Darbo partija 5,6 proc. (birželį – 6,1 proc.).
Dar 4 partijas, naujausios apklausos duomenimis, palaikytų nuo 1 proc. iki 4 proc. suaugusių šalies gyventojų – tai partija „Laisvė ir teisingumas“ (3,7 proc.), Laisvės partija (2,9 proc.), Lietuvos regionų partija (2,6 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,2 proc.) bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (0,9 proc.).
Taigi, lyginant su šių metų birželio mėnesio tyrimu, partijų reitingų lentelė pokyčiai – minimalūs.
Visgi ketvirtadalis (26 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per paskutinius 2 mėnesius neapsisprendusių gyventojų dalis padidėjo 5 procentiniais punktais.
Sumažėjo palankus ministro A. Anušausko vertinimas
Lyginant su šiais metais birželio mėnesį atliktu tyrimu, 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską ir visuomenininką Andrių Tapiną, taip pat per šį laikotarpį sumažėjo palankiai vertinančių kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (5 procentiniais punktais) bei partijai „Laisvė ir teisingumas“ laikinai vadovaujantį Artūrą Paulauską (4 procentiniais punktais), o 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina LSDP pirmininkę V. Blinkevičiūtę, eurokomisarą V. Sinkevičių, „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį bei Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną Eugenijų Gentvilą.
Kaip parodė gyventojų apklausa, per paskutinius 2 mėnesius labiausiai pagerėjo Seimo nario Algirdo Butkevičiaus (6 procentiniais punktais) bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno (5 procentiniais punktais) palankus vertinimas.
Taip pat 4 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino kritikos dėl savo antisemitinių pasisakymų susilaukusį Seimo narį Remigijų Žemaitaitį bei premjerę Ingridą Šimonytę.
Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai po paskutinio tyrimo nepakito arba pokyčiai yra minimalūs.
Palankiausiai vertinami prezidentai
Šių metų rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje vykusi apklausa taip pat parodė, kad suaugę Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentus.
Pirmojoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus, kurį palankiai vertina 77 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 13 proc. respondentų. Tuo tarpu antrojoje lentelės vietoje esantį dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą teigiamai vertina 72 proc. apklaustųjų, o neigiamai 21 proc. Trečiąją vietą užima dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią palankiai vertina 61 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 31 proc.
Taip pat labiau palankiai apklaustieji vertina krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską (palankiai 57 proc., nepalankiai 27 proc.), LSDP pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę (56 proc., 35 proc.), eurokomisarą V. Sinkevičių (49 proc., 28 proc.), visuomenininką A. Tapiną (48 proc., 40 proc.), advokatą Igną Vėgėlę (47 proc., 30 proc.), parlamentarą R. Žemaitaitį (46 proc., 36 proc.), Darbo partijos pirmininką Andrių Mazuronį (42 proc., 37 proc.) ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną (37 proc., 35 proc.). Kitus politikus ir visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai nei palankiai.
Nepalankiausiai rugpjūtį Lietuvos gyventojai įvertino ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę (nepalankiai 79 proc.), Aukščiausiosios Tarybos-Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (nepalankiai 76 proc.), Užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (nepalankiai 74 proc.), parlamentarą Petrą Gražulį (nepalankiai 68 proc.) bei premjerę I. Šimonytę (nepalankiai 68 proc.).
Politologė: konservatoriai neturėjo galimybių pagerinti savo pozicijų
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigia, kad užsitęsęs štilis partinių reitingų lentelėje nėra netikėtas ir labiausiai yra nulemtas politiškai ramaus laikotarpio.
„Manau, kad vasarą apskritai didesnių pokyčių tikėtis nelabai galime, nes įprastai tikrai politinis sezonas būna jau pasibaigęs, laukiama jau kito sezono, turime tą vadinamą „agurkų sezoną“, kai politikoje daugiau mažiau yra tam tikras štilis“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
Todėl politologė atkreipia dėmesį, kad po „čekučių skandalo“ ir birželį kilusios Vyriausybės krizės ketvirtojoje reitingų lentelės vietoje esantys konservatoriai nelabai ir turėjo galimybių pagerinti savo pozicijas partinių reitingų lentelėje.
„Konservatoriai turi savo tam tikrą lojalų rinkėją, kuris juos palaiko dažniausiai nepaisant nieko. Tas lojalus rinkėjas jiems padeda išlaikyti tam tikras pozicijas reitinguose bei suktis ties 10 proc. riba. Tai, žinoma, įvedus paklaidą jie gali būti ir ne ketvirti, gali būti ir treti, nes skirtumai yra gana nedideli. Bet konservatoriai nelabai turėjo prielaidų, dėl ko jų reitingas galėjo gerėti“, – sakė ji.
Tuo tarpu pirmąsias tris reitingų lentelės vietas užėmusios opozicinės partijos, atkreipia dėmesį politologė, yra patogioje pozicijoje ir dėl to gali lengviau pelnyti rinkėjų palankumą.
„Jie yra opozicijoje ir rinkimus pasitiks būdami opozicijoje, kas, žinoma, jiems suteikia daug erdvės kritikuoti Vyriausybę ir neturėti sprendimų priėmimo naštos. Kitaip tariant, jie iš esmės nėra atsakingi už tai, kas vyksta valstybėje“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
„Tai jie dabar turi labai gerą manevro laisvę būti kritiški, būti opozicijoje ir atitinkamai laisviau jaustis. Ir, natūralu, kad jiems tai leidžia tą reitingą generuoti. Bet tai tikrai nėra dėl jų pačių darbo“, – pridūrė ji.
R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ populiarumo prisideda ir dažnai viešoje erdvėje matomi šių politinių jėgų lyderiai Vilija Blinkevičiūtė ir Saulius Skvernelis.
Visgi, akcentuoja politologė, šiuo metu partijų reitingų lentelėje vyraujančios tendencijos nebūtinai būtų analogiškos politinių jėgų sėkmei Seimo rinkimuose. Pasak R. Urbonaitės, galutinį rezultatą rinkimuose neišvengiamai koreguos rinkėjų nuotaikos vienmandatėse apygardose bei aktyvumas balsavimo metu.
„Mes turime partijas, kurios grumsis, kurios turi tam tikrą potencialą. Ir kas ten galiausiai atsidurs pirmi, antri, treti, pasakyti negalime, ypač dėl to, kad mes turime mišrią rinkimų sistemą ir 71 narį išrenkame vienmandatėse apygardose, kur yra personalijos ir tam tikri kiti dalykai veikiantys pačią rinkėjų pasirinkimo logiką“, – teigė R. Urbonaitė.
„Taip kad šie reitingai ir yra tokie, kad reikėtų labiau žiūrėti į bendrą tendenciją, kas atrodo stipriausiai, o ne konvertuoti šiuos skaičius į tai, kaip atrodytų Seimas“, – taip pat pažymėjo ji.
Apklausa vyko 2023 m. rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1016 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
