Tvarkingas socialinių tinklų profilis yra tapęs beveik tokiu pat svarbiu atributu įsidarbinant kaip gerai parašytas gyvenimo aprašymas ar prieš darbo pokalbį atlikta įmonės analizė. Vis dėlto, pastaruoju metu nerimą keliančios tendencijos rodo, jog socialinės medijos turimą poziciją gali atimti netgi lengviau, nei padėti ją gauti.
Remiantis 2018 m. „CareerBuilder“ atliktu tyrimu, kuriame buvo apklausta tūkstantis personalo vadovų ir žmogiškųjų išteklių srities profesionalų, dirbančių įvairaus dydžio ir veiklos profilio kompanijų, nustatyta, jog net 34 proc. darbdavių bent kartą yra paskyrę papeikimą arba atleidę darbuotoją dėl jo skelbiamo turinio internete.
„Istorijos apie tai, kad biure paskelbta trumpa žinutė ar iš pažiūros nekaltas „storis“ kam nors kainavo darbo vietą, girdimos vis garsiau. Tokį griežtą darbdavio sprendimą nulemia įvairios priežastys, pradedant paviešintu su kompanijos vertybėmis nesuderinamu elgesiu ir baigiant vis dažniau pasitaikančiu netyčiniu konfidencialios informacijos atskleidimu. Universalus receptas, kaip išvengti tokio nemalonaus scenarijaus – prieš skelbiant su darbine veikla susijusius socialinių tinklų įrašus, įsitikinti, kad jie yra tinkami, o paskelbtas turinys yra tikrai tinkamoje platformoje“, – sako „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.
Grėsmę kelia nauji socialiniai tinklai
Pasak D. Povilaičio, diskusiją apie galimas neigiamas pasekmes darbe neseniai atgaivino 2020 m. pasirodęs ir šiemet ganėtinai smarkiai išpopuliarėjęs naujas socialinis tinklas – „BeReal“. Jis siekia kovoti su nenatūralumu virtualioje erdvėje, skatindamas vartotojus su draugais dalintis nepagražinta ir neredaguota savo kasdienybe. Deja, įdomus veikimo principas paskatino pavojingą tendenciją.
„BeReal“ programėlė visiems vartotojams tam tikru metu išsiunčia priminimą nufotografuoti tai, kas šiuo metu yra prieš jų akis. Tai gali būti bet kas – tiek ką tik pagamintas patiekalas, tiek žiūrimas serialas, tačiau būdami darbe ir neturėdami, ką įdomaus parodyti, žmonės įprato fotografuoti savo kompiuterio ekraną, kuriame atverta darbinė elektroninio pašto dėžutė, redaguojamas dokumentas ar vykstantis nuotolinis susitikimas. Viešoji erdvė į tai sureagavo įvairiais memais, kuriuose vartotojai prisipažįsta prisiartinantys tokio tipo nuotraukas ir bandantys įžiūrėti, su kuo susirašinėja ir kuo darbe užsiima jų sekami asmenys.
„Didžiausia „BeReal“ problema – priverstinis skatinimas neredaguoti užfiksuotų kasdienybės istorijų ir jas skelbti iškart, nesuteikiant galimybės apmąstyti visų galimų pasekmių. Pavyzdžiui, situaciją komentuojantys teisininkai pabrėžia, jog net ir neryški darbinės elektroninio pašto dėžutės nuotrauka pamina aibę įvairiausių įstatymų ir įsipareigojimų. Visų pirma, taip į viešą erdvę patenka privatūs asmens duomenys – vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas, telefono numeris ir kita informacija. Taip pat taip pažeidžiama daugumos darbuotojų įdarbinimo metu pasirašyta konfidencialumo sutartis, kuri už tokios jautrios informacijos atskleidimą numato ne tik atleidimą iš darbo, bet ir dideles pinigines baudas bei organizacijos patirtų nuostolių atlyginimą“, – atskleidžia pašnekovas.
Iki atleidimo – vienas žingsnis
Nors neatsargiai socialiniame tinkle pasidalinta kompiuterio ekrano nuotrauka atrodo, kaip itin apmaudi darbo praradimo priežastis, žiniasklaidoje yra nuskambėję atvejų, kai tam pakanka ir dar mažesnių „nuodėmių“. Vienas jų – prieš kelias savaites įvykęs vaizdo tinklaraštininkės Nyla Boone atleidimas iš „Apple“ už tai, kad savo kuriamuose „TikTok“ klipuose ji panaudojo keletą biure filmuotų epizodų. Moteris teigia, jog minėtoje medžiagoje netgi nebuvo užfiksuota jokios jautrios informacijos, o dokumentuodama savo kasdienybę ji tik siekė įkvėpti juodaodes merginas rinktis profesiją technologijų srityje.
„Minėtuose epizoduose iš tiesų galime matyti tik darbo stalą ar įmonės biuro fasadą, kurio nuotraukų ir taip gausu internete. Tačiau „Apple“ tokiu griežtu gestu siekia ne nubausti dabar jau buvusią darbuotoją už jos padarytą žalą, o užkirsti kelią to įvykimui ateityje. Profesiniu turiniu atvirai besidalinantys komandos nariai šiai bendrovei yra tiksinti bomba, kuri bet kada gali sugriauti ilgus metus kurtą itin gerai paslaptis apie dar neišleistus produktus saugančios kompanijos įvaizdį“, – aiškina „Telia“ atstovas.
Vis dėlto D. Povilaitis pabrėžia, jog tokios griežtos taisyklės galioja ne visose organizacijose, o, dažnai, jos netgi skatina savo darbuotojus internete aktyviai kurti savo profesinę tapatybę. Būtent todėl į šio klausimo sprendimą turėtų aktyviau įsitraukti ir kompanijos administracija. Šiais laikais darbuotojams kartu su įmonės vidinių sistemų pagrindais ar kibernetinio saugumo politika turėtų būti pateiktos ir pageidaujamos elgesio socialiniuose tinkluose normos, kurios padėtų apsisaugoti nuo nemalonių incidentų.
„Jei tokia tvarka nėra pateikta, reikėtų nerizikuoti ir elgtis kaip įmanoma saugiau. Savo patirtimis ir išmoktomis pamokomis socialiniuose tinkluose vertėtų dalintis neminint klientų, partnerių ir kitų asmenų vardų ar pavadinimų, niekada neatskleisti projektų, prie kurių tuo metu dirbama, nefilmuoti ir nefotografuoti darbo vietoje, o prieš skelbiant kiekvieną įrašą – dar kartą pagalvoti ar turinys yra tinkamas. Visas karščiausias naujienas geriausia leisti paskelbti įmonės viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriui, o jomis tik pasidalinti ir papildyti tam skirtoje erdvėje, pavyzdžiui, savo „LinkedIn“ profilyje. Profesinis turinys „BeReal“, „TikTok“, „Instagram“ ir panašiose platformos galimai atrodo įdomesnis ir labiau įtraukiantis, tačiau realūs pavyzdžiai rodo, jog šiuos socialinius tinklus tam naudoti reikėtų ypač atsargiai“, – įspėja „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.
Audrius Stasiulaitis
I WILL TELL YOU TELIA
