Kiekvieno lietuvio nedera klausti bent keleto klausimų, kurie paprastai yra susiję su nacionaline virtuve, šalies antrąja religija bei istorine valstybės praeitimi. Tiesa ta, jog daugiau nei penkiasdešimtmetį trukęs tamsusis šalies okupacijos periodas lietuviams neretai siejamas ne tik su ilgomis eilėmis prie maisto produktų, bet ir priverstinai vartojama rusų kalba bei abėcėle – kirilica. Anuomet šią kalbą laisvai mokėjo kiekvienas pilietis, tačiau dabar rusų kalbą spėjo išstumti sparčiai populiarėjanti anglų kalba, tik ar pagrįstai?
Rusų kalba palieka mokyklų suolus?
Ne paslaptis, jog prieš daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje mokėti rusų kalbą buvo privaloma. Atkūrus nepriklausomybę kalbančių šia kalba skaičius palaipsniui pradėjo mažėti, tačiau moksleiviai švietimo įstaigose galėjo rinktis rusų kaip antrąją užsienio kalbą. Dar kiek vėliau mokyklose pradėjo populiarėti prancūzų, ispanų bei vokiečių kalbų pasirinkimai, tad galima nuspėti, jog rusų kalba ilgainiui bus mokoma tik šios tautybės asmenų mokyklose. Jaunesnio amžiaus asmenų tarpe rusų kalba išties nėra pati populiariausia, o viena svarbesnių to priežasčių – šios kalbos naudos nepastebėjimas bei nepritaikymas asmeninei situacijai.
Kokia nauda iš rusų kalbos dabar?
Nors nesunku sugalvoti, kokią naudą gali suteikti dar vienos kalbos, o šiuo atveju rusų kalbos mokėjimas, tai atveria didelę pasirinkimų paletę kiekvienam laisvai šia kalba bendraujančiam ar bent jos pagrindus turinčiam asmeniui. Mokėdami rusų kalbą užtikrinčiau jausitės tiek lankydamiesi pačioje valstybėje – savaitgalio išvykų į Karaliaučių populiarumas kaip niekad aukštas, pažindami jos kultūrinį paveldą – meno muziejus, architektūrą, literatūrą ir muziką, kiną, tiek ir bendraudami su šios tautinės mažumos atstovais tam tikrose Lietuvos dalyse, kur daugumą gyventojų sudaro būtent rusakalbiai asmenys.
Nepaisant to, jog rusų kalba kadaise buvo vienas labiausiai mūsų šalyje paplitusių bendravimo būdų, tačiau retas lietuvis gali įžvelgti joje asmeninę naudą. Visgi, tai neleidžia mums išvengti vienokių ar kitokių nutikimų bei situacijų, kada būtina raštiškai ar verbaliniu būdu bendrauti būtent rusiškai, o kai asmeninės lingvistikos žinios gali pavesti, gelbsti tik profesionalus rusų vertimas. Žinoma, tokios situacijos tikrai nekasdienės, bet visuomet yra išeičių joms pasiruošti iš anksto.