0 C
Telšiai
2022 / 12 / 07

Kiek pajamų dėl rūkančiųjų netenka valstybė?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Statistiniai duomenys rodo, kad rūkymas išlieka didžiuliu iššūkiu Lietuvai, o tai puikiai iliustruoja keli esminiai rodikliai. Galima sakyti, kad Lietuvos gyventojai toliau noriai perka cigaretes – netrukdo nei kylantys akcizai, nei aukšta infliacija.

Valstybė netenka 20 milijardų eurų

- Reklama -

Nors valstybė cigaretes apmokestinusi akcizo mokesčiu, iš šio mokesčio surenkamos lėšos (2021 metais – beveik 295 mln. eurų) nė iš tolo nekompensuoja rūkymo kainos. Sodros darbo vietos skaičiuoklė rodo, kad nuo vidutinio darbo užmokesčio (1 752 EUR antrąjį 2022 m. ketvirtį) valstybė gauna 683 EUR per mėnesį darbo mokesčių. JAV Sveikatos departamento daryta studija rodo, kad rūkymas iš vieno žmogaus vidutiniškai atima 10 metų gyvenimo.

Jeigu darytume prielaidą, kad žmogus rūkyti pradėjo anksti ir visus šiuos prarastus dešimt metų galėjo dirbti, valstybė per šį laikotarpį iš vieno tokio žmogaus netenka 81 961 EUR darbo mokesčių pavidalu. Jeigu darome prielaidą, kad iš viso privačiame sektoriuje reguliariai rūko apie 253,7 tūkst. asmenų, kiekvieno tokio asmens gyvenimo trukmė sutrumpėja 10 metų ir asmuo visus šiuos 10 metų galėjo dirbti (pradėjo rūkyti anksti), valstybės netekimai dėl negautų darbo mokesčių per 10 metų siektų 20,8 mlrd. EUR.

Kol kas vieninteliame rūkymo žalą mūsų valstybei vertinusiame moksliniame darbe „Rūkymo socialinės ir ekonominės žalos vertinimas Lietuvoje“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai skaičiuoja, kad rūkymo sukuriama ekonominė našta Lietuvai 2013 m. siekė apie 1 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. infliacija Lietuvoje smarkiai išaugo, galima daryti prielaidą, kad ši suma šiuo metu jau gerokai viršija 1 mlrd. EUR per metus.

Šio tyrimo autorė teigia, kad 2013 m. (naujesnių duomenų tyrėjai negavo) rūkymo sukeltų ligų gydymui Lietuvoje buvo skirta apie 3,3 proc. visų lėšų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Žinant, kad kardinalaus rūkančiųjų kiekio sumažėjimo Lietuvoje nebuvo, galima laikytis prielaidos, kad išlaidų dalis rūkymo sukeltoms ligoms gydyti išliko panaši. 2021 m. PSDF išlaidos gydymui buvo 2,46 mlrd. eurų. Tad rūkymo sukeltų ligų gydymas praėjusiais metais kainavo apie 81 mln. eurų.

Akivaizdu: skaičiai rodo, kad tabako suvartojimas Lietuvoje lieka aukštas. Nepaisant kylančių kainų ir akcizų, žmonės toliau rūko. Tai lemia ir aukštą sergamumą kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos ligomis, ir, žinoma, papildomas išlaidas gyventojų gydymui, prarandamas pajamas verslui ir valstybei.

Rūkymo apimtys auga

- Reklama -

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), remdamasis Statistikos departamentu, nurodo, kad 2021 m. Lietuvoje fiksuotas tabako gaminių, perskaičiuotų į cigaretes, suvartojimo padidėjimas 9 procentais.

Pernai vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai surūkydavo 1 050 cigarečių, tai – aukščiausias rezultatas per pastaruosius penkerius metus. Abu minimi rodikliai leidžia teigti, kad, nepaisant kylančių akcizų ir aukštos infliacijos, Lietuvos gyventojų lojalumas tabako gaminiams nemažėja.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodo, kad 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, akcizo surinkimas už cigaretes išaugo 1,9 procento. Žinoma, šis skaičius apima tik legaliai parduodamas cigaretes ir neatspindi kontrabanda atgabenamos rūkalų dalies. Atskirai VMI skelbia, jog akcizo surinkimas už prekybą kaitinamojo tabako gaminiais per metus išaugo 24,9 proc., o už prekybą elektroninių cigarečių skysčiu sumažėjo 44,4 procentais.

Ligų dinamika nieko gero nežada

Statistika fiksuoja ir su rūkymu susijusius sveikatos padarinius, kurių dinamika ir faktiniai rezultatai nieko gero nežada. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, pernai daugiau nei dešimtadalis visuomenės sirgo kraujotakos sistemos ligomis – 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų teko 10 625 susirgimų. Dar blogesnė situacija dėl kvėpavimo sistemos ligų – jomis sirgo penktadalis arba 19 886 tūkst. iš 100 tūkst. gyventojų. Šie skaičiai yra tiesiogiai susiję ir su rūkymu bei rūkymo padariniais – daugybė mokslinių ir institucijų skelbiamų šaltinių nurodo, kad cigarečių dūmuose esančios medžiagos yra vienas pagrindinių vėžinių susirgimų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligų faktorių.

2021 m. kraujotakos sistemos ligų skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų, Lietuvoje buvo 2,2 karto didesnis nei prieš dešimtmetį. Ši dinamika taip pat puikiai iliustruoja problemos mastą.

Stabiliai aukštas cigarečių vartojimas, tikėtina, yra vienas esminių faktorių, kuris paaiškina, kodėl sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje labai žema, ją lyginant su kitomis ES valstybėmis.

ES statistikos departamento „Eurostat“ duomenys rodo, kad sveiko gyvenimo trukmė 2020 m. Lietuvoje siekė 56,8 metų – pagal šį rodiklį 2020 m. buvome treti nuo apačios visoje ES ir lenkėme tik Slovakiją bei Latviją. Palyginimui – sveiko gyvenimo trukmės vidurkis visoje ES siekė 64 metus, o pirmaujančioje Švedijoje – 72,7 metų.

Tikriausiai ne sutapimas yra tai, kad Švedijoje rūkančių tradicines cigaretes yra mažiausiai iš visų ES valstybių – anot „Eurostat“, tik 6,4 procento. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nikotino (nepainioti su cigaretėmis!) vartojimas šioje šalyje yra panašus, kaip ir kitose ES valstybėse – apie 25 procentus. Už cigaretes Švedijoje yra gerokai populiaresnis „snus“ tabakas, kišamas už lūpos – jį vartoja 22 proc. vyrų ir 4 proc. moterų.

Į rūkymo problemos sprendimą progresyviai žvelgiančios valstybės, tokios kaip Jungtinė Karalystė ir Kanada, siekdamos sumažinti cigarečių vartojimo nulemtą krūvį ir išvengiamas išlaidas sveikatos apsaugos sistemai, imasi aktyvių veiksmų. Rūkantiesiems, kurie nori mesti, tose valstybėse siūloma sisteminga pagalba. O nesugebantiems cigarečių atsisakyti medikai gali pasiūlyti mažiau žalingus cigarečių pakaitalus.

Kaip mažinti nuostolius?

Akivaizdu: rūkymo kaina valstybei milžiniška, pagal ekonomikos patiriamus nuostolius ją galime lyginti su energijos krizės, kurią išgyvename, kaštais. Tačiau jei energijos kainų šuolį sprendžiame aukščiausiu lygiu ir kasdien ieškome sprendimų, tai su rūkymo sukeltais nuostoliais susitaikome.

Viena labiausiai matomų priežasčių, su kuria netikėtai teko susidurti ir rengiant šį komentarą – neturime aiškios, detalios, mokslu ir tyrimais pagrįstos situacijos analizės, apžvelgiančios rūkymo žalą. Pakankamai duomenų, kurie būtų aktualūs ir kuriais remdamiesi galėtume tiksliai apskaičiuoti rūkymo žalą valstybei, nėra. Paskutinis ir vienintelis tyrimas šiuo klausimu atliktas prieš beveik 10-metį. Skirtingų institucijų pateikiama statistika dažnai prieštarauja viena kitai arba nėra pakankama. Tai trukdo įvertinti ar su rūkymu, ekonomine ir socialine prasme, Lietuva tvarkosi, juolab, ar tai daroma efektyviai.

Sprendimas akivaizdus – tam, kad ateityje galėtume vertinti ar rūkymo kaina Lietuvoje sumažėjo, privalome sistemingai rinkti duomenis. Ne kažkada, o šiandien. Jei negalime išsamiai įvertinti esamos situacijos, to nepadarysime ir ateityje.

Kol kas užtikrintai galima pasakyti tik tiek, kad dabartiniai sprendimai, taikomi kovai su rūkymu, nepasiteisino, o naujų, netradicinių (ne tik drausti ir didinti akcizus) idėjų ir sprendimų, kurie padėtų numatytų tikslų siekimui, nėra siūloma – NTAKD negali pasigirti, kad pavyks pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos iškeltus tikslus sumažinti rūkymą 30 procentų nuo 2010 iki 2025 metų. Panašu, kad rūkančiųjų mažėjimas sieks tik 18 procentų. Šiame kontekste itin keistai atrodo ir ambicijos iki 2035 metų rūkančiųjų skaičių sumažinti perpus einant tuo pačiu išmintu, savo neefektyvumą jau parodžiusiu keliu.

Todėl turime nelaukti ir ieškoti būdų mažinti rūkymo sukeliamą žalą sveikatai, verslui, galiausiai visai valstybei. Čia praverstų ir mobilizavimosi valdyti energetikos krizę patirtis – turime taikyti visus sprendimus, kurie mažina patiriamus nuostolius.

Aleksandras Izgorodinas
Ekonomistas

spot_img
spot_img

Artūrui Orlauskui skirtas įspėjimas už neteisėtą užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimą

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) 2022 m. gruodžio 7 d. užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui Artūrui Orlauskui nusprendė taikyti administracinę nuobaudą. LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyrius nustatė, kad p. Artūras Orlauskas...

Geležinkelio jungtis su Klaipėda įtraukta į transeuropinį transporto tinklą

Europos transporto ministrų (TTE) taryba pirmadienį patvirtino bendrąjį požiūrį dėl Transeuropinio transporto tinklo reglamento, kuriame, be kita ko, įtvirtino ir naujos europinės vėžės geležinkelio linijos iki Klaipėdos plėtrą, įtraukdama šią liniją į atitinkamus transeuropinio...

Sveikiau maitintis švenčių periodu – nesudėtinga

Maisto pramonei mažinant produkcijos kokybės standartus ir didinant gamybos apsukas, skanaus greitojo maisto pasiūla vis didėja. Deja, dažnai būtent toks maistas daro didžiausią žalą žmogaus organizmui. 33 valstybėse surinkti duomenys rodo, kad 4 iš...

Ekspertai paaiškino, į ką reikia atsižvelgti važinėjant elektromobiliu žiemą

Atėjus žiemai ir keičiantis vairavimo sąlygoms, elektromobilių savininkai, kaip ir automobilių, varomų vidaus degimo varikliu, savininkai, turi atsižvelgti į veiksnius, kurie veikia važiavimą ir vairavimą. Įmonės „Moller Auto“, atstovaujančios prekių ženklams „Volkswagen“ ir „Audi“,...

Slidūs takai laužo kaulus. Kam rizika didžiausia ir kaip apsisaugoti?

Atėjus šaltajam sezonui traumatologams prasideda tikras darbymetis. Slidžiais takais vaikščiojantys žmonės ne visuomet išsilaiko ant kojų, o kritimas neretai baigiasi skaudžiais sužalojimais arba kaulų lūžiais. Tiesa, mokslininkai antrina statistikai: moterims kaulai lūžta gerokai dažniau...

Šventinių siuntų siuntimui į Vakarų Europą – paskutinės dienos

Siuntų į užsienį terminams ilgėjant, Lietuvos paštas primena, jog liko vos keletas dienų šventinėms siuntoms išsiųsti į Vakarų Europos šalis. Skaičiuojama, kad į tokias gausias lietuvių diasporas turinčias šalis kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Airija,...

Prasideda eglučių „karai“ Lietuvoje: kaip padaryti įsimintiniausią kadrą?

Po pagrindinės šalies Kalėdų eglės Vilniuje įžiebimo. Prasideda ne tik tradicija tapusios diskusijos, kurio Lietuvos miesto eglė gražiausia, bet ir netruks norinčių prie jų nusifotografuoti. Norint užfiksuoti išskirtinį kadrą pakanka žinoti svarbiausias kalėdinių švieselių...

Gardžios rankų darbo dovanos Kalėdoms: 3 receptai, lengvai pagaminami namuose

Šventiniu laikotarpiu renkant dovanas artimiesiems, norisi juos nustebinti unikalumu ir sukurti kažką savo rankomis. Tam neabejotinai tinka su meile pagamintos valgomos dovanos – įvairiausios uogienės, džemai, marmeladai ar čatniai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“...

5 populiariausi mitai apie skambučių centro darbuotojų kasdienybę

Milžiniškas darbo krūvis praktiškai be jokių pertraukų, ankštas ir triukšmingas biuras, kuriame nėra jokios asmeninės erdvės, ar tik studentams skirtas darbas, neturintis perspektyvų. Tai – tik vos keli mitai, lydintys skambučių centro darbuotojų kasdienybę....

Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus

Šiais laikais daugiausia vartotojų dėmesio susilaukia įrenginiai, kurie skirti ne vienai konkrečiai funkcijai atlikti, tačiau pasitarnauja įvairiose situacijose. Projektorius – vienas iš tokių gaminių, kuris išsiskiria savo universalumu. Ekspertas atskleidė dar negirdėtų būdų, kaip...

Palangos meras Šarūnas Vaitkus: kam iš tikrųjų atstovauja Konkurencijos taryba – viešajam interesui ar...

Konkurencijos taryba daro viską, kad iš Palangos ir palangiškių būtų atimtas baseinas. Kam iš tikrųjų atstovauja Konkurencijos taryba – viešajam interesui ar privačiam verslui? Būtent taip pavadinome Palangos savivaldybės administracijoje pirmadienį įvykusią spaudos konferenciją ir...

Nepalikite paskutinei minutei: „Iki“ pataria, kaip išvengti prieššventinio streso

Kalėdos nenumaldomai artėja, todėl jeigu dar nespėjote – dabar pats metas pradėti joms ruoštis. Kad pasiruošimas šventėms netaptų chaotišku, išvengtumėte bereikalingo streso ir nuovargio – „Iki“ pataria susidaryti pasiruošimo šventėms planą, susiskirstyti jį į...

ORAI: Ciklonas atneš nemažai kritulių, daugiausia sniego

Ciklonas atneš nemažai kritulių, daugiausia sniego. Po sniegu daug kur slėpsis plikledis – pasisaugokime. Gruodžio 7-os naktį krituliai, daugiausia sniegas. Plikledis, kai kur lijundra, rūkas. Vėjas pietryčių, 5–10 m/s. Temperatūra nuo 4 laipsnių šalčio iki...

Horoskopai gruodžio 7 dienai

AVINASŠiandien būsite užverstas darbu, todėl taupykite jėgas ir labai gerai planuokite laiką. Pasiguosti galite bent tuo, kad rezultatą pamatysite greitai. JAUTISPats laikas pagaliau išbandyti naują drąsią idėją, kurią jau seniai brandinate. Pasistenkite užsitikrinti aplinkinių paramą,...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img