Gyvybės draudimas yra svarbi tripakopės pensijų sistemos dalis, kuria dažniausiai naudojasi gyventojai, neturintys specialių investavimo žinių ir didesnės investavimo praktikos. Naujai sudarantys gyvybės draudimo sutartis klientai, kurie neturi investavimo patirties, tik į akcijas investuojančių fondų įprastai nesirenka. Tačiau jaunesnio amžiaus ar anksčiau sudariusiems sutartis klientams, ypač įgijusiems investavimo patirties, kryptis patartina retkarčiais peržiūrėti, nes, augant infliacijai, tampa itin svarbu, kad pernelyg maža prisiimta investavimo rizika neužkirstų kelio ilgalaikėje perspektyvoje uždirbti didesnę grąžą.
LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas kviečia pasitarti su gyvybės draudimo bendrovių specialistais ir, priimant sprendimus dėl optimalaus investavimo, pirmiausia atsižvelgti į numatomą investavimo trukmę bei laiką, likusį iki pensijos.
Rinkų kritimas leidžia uždirbti
Kai laiko iki pensijos lieka nedaug, rekomenduotina rinktis konservatyvesnę investavimo strategiją, o jauniems, kuriems pensija dar toli ir kurie ketina kaupti per gyvybės draudimą ilgesnį laiką — rizikingesnę, kuri ilgalaikėje perspektyvoje duoda didesnę grąžą.
Siekiant ilgalaikių tikslų, patartina laikytis pasirinktos investavimo strategijos ir jos nekeisti nepaisant rinkų kritimo, jeigu iki sutarties pabaigos arba iki pensijos dar yra likę nemažai laiko.
„Mūsų gyvybės draudimo bendrovės per pastaruosius dvidešimt metų patyrė ne vieną reikšmingą finansų rinkų kritimą —2008-2009 metų pasaulinę ekonomikos krizę, 2011 metų Europos pietų šalių skolų krizę, 2015 metų nerimą dėl augančių skolų Kinijoje ir besivystančiose rinkose, 2018 metų JAV pinigų spausdinimo apimčių mažinimą, pagaliau, netikėtą COVID-19 plitimą praėjusių metų pavasarį. Naudojantis rinkos galimybėmis joms nukritus, mūsų bendrovėms pavyko uždirbti solidžią vertę klientams, nes rinkoms krintant pigiau nupirkti vertybiniai popieriai rinkoms atsigavus auga sparčiau nei įsigyti augimo periodu“, — sako A. Bakšinskas.
Mažesnė rizika — likus nedaug laiko iki pensijos
LGDĮA bendrovių duomenimis, vidutinė grynoji grąža klientui per 15 metų, po visų bendrovių atskaitymų ir neįvertinus gyventojų pajamų mokesčio lengvatos įtakos, siekia apie +3 proc. kasmet. Vidutinė grąža per praėjusius 15 metų pasirinkus mažos rizikos investavimo kryptis sudarė +2,6 proc. metinių palūkanų, vidutinės rizikos investavimo kryptis vidutinis augimas siekia + 4,3 proc. kasmet , o vidutinė metinė grąža per praėjusius 15 metų pasirinkus didelės rizikos investavimo kryptį — +6,2 proc. metinių palūkanų.
Didesnė grąža neatsiejama nuo didesnės rizikos, o labiau rizikuoti patartina tiems gyvybės draudimo klientams, kuriems iki pensijos liko dar kelios dešimtys metų, nes per ilgą laiką galima išnaudoti galimus rinkos augimus ir kritimus. Jaunesniems nei 40-45 metų klientams savo investavimo portfelį rekomenduojama sudaryti iš fondų, kurie iš esmės investuoja į įmonių akcijas.
45-55 metų amžiaus žmonėms didžiąją dalį arba visas investicijas taip pat rekomenduojama nukreipti į rizikingesnius fondus, nedidelė dalis gali būti nukreipta į konservatyvesnės investavimo strategijos fondus, kurie investuoja į vyriausybių, vyriausybinių organizacijų ir įmonių obligacijas. Kol iki pensijos likę daugiau nei 10-15 metų, gyvybės draudimo klientai dar turi pakankamai laiko, rinkoms kritus, pasiekti ir viršyti ankstesnę savo investicijų vertę, todėl investavimo strategijos į menkai rizikingą keisti, manome, neverta, kad būtų galima „pigiau apsipirkti“ rinkų smukimo metu ir uždirbti vėliau rinkoms atsistatant didesnę grąžą.
Artėjant pensiniam amžiui patartina palaipsniui pereiti prie konservatyvesnės investavimo strategijos, didinti mažos rizikos investavimo kryptis ir kaupti renkantis tuos gyvybės draudimo fondus, kurie didžiąją dalį investicijų nukreipia į vyriausybių, vyriausybinių organizacijų ir įmonių skolos vertybinius popierius, kad akcijų rinkų svyravimai investicijoms darytų mažesnę įtaką.
A. Bakšinskas atkreipia dėmesį, kad gyventojų taupymo norma Lietuvoje vis dar labai maža, ir nors pastaraisiais metais gyventojų indėliuose laikomos sumos dėl pandemijos stipriai augo, dėl pasyvaus taupymo būdo neinvestuoti pinigai nuvertėja.
„Investuodami pinigus, mes kaupiame savo perkamąją galią. Ilgiau ir nuosekliai kaupdami, pasirinkdami tinkamiausią pagal savo amžių investavimo strategiją, galime sukaupti pakankamai perkamosios galios senatvei, tuo tarpu kiti senatvėje bus priversti gyventi iš pensijų. Jeigu neskatinsime gyventojų turėti kapitalo, investuoti, turtinė nelygybė tik didės. Skatinant kaupti papildomai labai svarbi ir valstybės paskata, taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms“, — sakė A. Bakšinskas.
Artūras Bakšinskas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
