Gyventojai pradeda jausti karantino pasekmes: ieško finansinės pagalbos

45
Finansinės pagalba. Nuotrauka Lukas iš Pexels.

Sudėtinga padėtis šalyje dėl paskelbto karantino ir kylančios ekonominės krizės grėsmės daugelį privertė susimąstyti apie tai, kaip išsaugoti kuo stabilesnę finansinę padėtį. Visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog pagerinti savo gerbūvį skolinantis renkasi beveik trečdalis (29 proc.) gyventojų. Dauguma jų prašo pagalbos artimųjų ar pasinaudoja vartojimo kredito bendrovių paslaugomis.

Kovo mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad net 44 proc. Lietuvos gyventojų savo finansinę padėtį vertina neigiamai. Kad turimų pinigų nepakanka ir tenka jų skolintis dažniau įvardijo vyrai (7 proc.), nei moterys (4 proc.), jaunimas iki 30 metų (11 proc.), kaimo gyventojai (9 proc.) bei respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (19 proc.) ir mažiausiomis šeimos pajamomis – iki 700 Eur. (11 proc.).

Tyrimo rezultatai atspindi, kad paskutinius keletą metų dažniau skolinosi 30-49 metų šalies gyventojai. Tarp tų, kurie skolinosi, net 37 proc. savo ar savo šeimos finansinę padėtį vertino neigiamai. Kaip pagrindinius skolinimosi šaltinius respondentai nurodė gimines (11 proc.), draugus (6 proc.), tačiau nemažas skaičius piliečių (20 proc.) linkę pasinaudoti bankų bei vartojimo kredito bendrovių pasiūlymais.

Įdomu tai, kad net ketvirtadalis (24 proc.) respondentų pripažino, jog dėl paskolos dažniau kreipiasi į vartojimo kreditus teikiančias bendroves, nei į banką, mat šios suteikia greitesnį aptarnavimą. Taip linkę manyti daugiau vyrai, jaunesni nei 50 metų amžiaus žmonės, didmiesčių gyventojai bei respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu. Jiems aktualu paslaugų teikimo operatyvumas, greitas susisiekimas su specialistais bei patogumas. Be to, paslaugą lengva gauti internetu, kas ypač aktualu karantino metu.

Finansų ekspertė, bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė, išskiria pagrindinius tikslus, kam Lietuvos gyventojai skolinosi pastaruoju metu. „Tyrimo duomenys rodo, jog dalis tautiečių (26 proc.) skolinosi, nes norėjo remontuoti būstą, įsigyti naujų baldų ar buitinės technikos. Penktadaliui pinigų reikėjo nekilnojamo turto įsigijimui, šeštadaliui – transporto priemonei ar naujosioms technologijoms įsigyti. Nemažai piliečių nusprendė pasiskolinti pinigų verslui pradėti ar paskatinti, taip pat kitai individualiai veiklai vystyti.“

„Baltijos tyrimų“ apklausa vykdyta 2020 metų vasario-kovo mėnesiais. Iš viso apklausti 1030 piliečių, 18 metų ir vyresnių, net 117-oje vietovių.