Šiais metais atliktame tyrime kas penktas lietuvis nurodo su sveikata susijusias išlaidas kaip vienas didžiausių. „Neplanuotos išlaidos kartais priverčia ne tik susiveržti diržus, bet ir skolintis pinigų. Mūsų tyrimas rodo, kad su santaupomis neretai atsisveikinama dėl netikėtų sveikatos problemų, tačiau kartais tikrai galima užbėgti už akių ir išvengti tų nemalonių išlaidų“, – sako skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė.
Kauno klinikų šeimos gydytojas doc. Gediminas Urbonas pritaria, kad išlaidos sveikatos priežiūrai gali būti nemažos, tačiau kai kurių iš jų galime išvengti tinkamai rūpindamiesi savo sveikata ir pasverdami tikrąjį tų išlaidų poreikį.
1. Reguliariai nesitikrinate sveikatos
Gydytojas G. Urbonas sveikatos išlaidas skirsto į dvi kategorijas – tai būtinosios ir papildomos. Būtinosios sveikatos išlaidos dažniausiai būna kur kas didesnės už papildomas, dažniausiai jas kompensuoja privalomasis sveikatos draudimo fondas. „Lėtinės ligos reikalauja didžiausių išlaidų, nes žmonės būna priversti reguliariai vartoti vaistus, kartoti tam tikras procedūras, o ligoms paūmėjus – gydytis ligoninėje“, – pasakoja gydytojas.
Dažnai dėl lėtinių ligų žmonės kaltina prigimtį ir teisinasi, jog jas lėmė genai. Tačiau G. Urbonas atkreipia dėmesį, kad dalis paveldimų ligų gali būti kontroliuojamos sergančiojo pastangomis, o tų pastangų dėka išvengiama komplikacijų.
Vienas iš būdų laiku nustatyti lėtines ligas ir išvengti komplikacijų – reguliariai tiriantis sveikatą. „Svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir ugdyti įpročius atlikti profilaktinę sveikatos patikrą, taip galite užkirsti kelią rimtesnėms ligoms, o kartu ir didesnėms išlaidoms. Labai svarbu ugdyti sveikos gyvensenos įpročius ir suvokti savo rizikos veiksnius“, – pataria gydytojas.
2. Užsiimate savigyda vietoje teisingų įpročių ugdymo
Pasak G. Urbono papildomos sveikatos išlaidos dažnai būna lemiamos sezoniškumo ar netgi reklamos. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pandemijos laikotarpiu buvo apribotas ir dėl visko pasitarti su savo gydytoju gyvai tapo sunkiau. Paveikti reklamos žmonės dažniau patys nusprendžia nusipirkti tam tikrus gydytojo neskirtus preparatus ir tariasi tik su vaistininkais.
„Dabar jau atrodo, kad kitų peršalimo ligų nebeliko, o jei pasireiškia tokie simptomai – tai jau kovidas. Išsigandę žmonės skuba pirkti įvairiausių vaistų ir vitaminų“, – pasakoja gydytojas. G. Urbonas teigia, kad žmonėms pirmiausia reikia ugdyti teisingus sveiko gyvenimo įpročius, taip stiprės imunitetas ir sezoninės ligos nebeatrodys tokios baisios.
„Su koronavirusu ir su daugybe kitų sezoninių virusų gyvensime visą likusį gyvenimą. Sezoninės ligos pavojingiausios rudenį ir žiemą, kai atšąla orai ir susidaro labai palankios sąlygos plisti virusams. Nors visi tai žinote, bet nepamirškite – judėjimas, grynas oras, pilnavertė mityba yra labai svarbūs imuniteto formavimui ir padeda išvengti kai kurių ir kišenę patuštinti galinčių sezoninių ligų“, – teigia gydytojas.
Gydytojas pastebi, kad atšalus orams žmonės persikelia į patalpas – į restoranus, teatrus, kino teatrų sales, prekybos centrus, ugdymo įstaigas. Jo teigimu, tai ženkliai prisideda prie sezoninių ligų plitimo. Net ir atšalus orams į savo kasdienybę privalu įtraukti buvimą gryname ore – taip sumažinsime riziką užsikrėsti virusais. „Nėra blogo oro – yra tik blogas apsirengimas, todėl reikėtų kuo daugiau būti lauke net ir šaltuoju metų laiku“, – sako gydytojas.
3. Pamirštate emocinę sveikatą
Pasak šeimos gydytojo emocinė būsena yra tiesiogiai susijusi su mūsų sveikata. Gydytojas pataria nesigilinti į kiekvieną subtilų pojūtį ir pastoviai neieškoti savyje ligų – jeigu ryte atsikėlęs jaučiatės nekaip, nereiškia, kad sergate sunkia liga. Pasak G. Urbono, pandemija daliai žmonių atnešė perdėtą susirūpinimą ir panišką reakciją į kiekvieną keistą pojūtį.
Fizinė sveikata yra neatsiejama nuo emocinės sveikatos. „Nuovargis, miego trūkumas, alkis ar kitos fizinės priežastys verčia mus jaustis prastai, prarandame emocinę pusiausvyrą ir būname prislėgti. Fizinės priežastys gali sutrikdyti emocinę būklę ir taip silpnėja imunitetas, atsiranda daugiau sveikatos problemų“, – sako gydytojas.
Į klausimą, kas padeda išlaikyti gerą sveikatą, gydytojas vieno atsakymo neturi. „Sportas, judėjimas ir pilnavertė mityba, subalansuotas darbo ir poilsio režimas – šie gyvenimo įpročiai padės stiprinti imunitetą ir prisidės prie sveikatos problemų mažinimo. Taip pat svarbu reguliariai tikrintis sveikatą. Linkiu žmonėms būti pozityvesniems net ir tokiais laikais – gera nuotaika ne blogiau apsaugo nuo virusų, nei vitaminai ir maisto papildai“, – primena G. Urbonas.
