12.2 C
Telšiai
2024 / 03 / 28

Ekonomistai apie pasikeitusią finansinę gyventojų padėtį: į nugarą alsuoja nepriteklius

Ar jau skaitėte?

COVID-19 pandemija pasaulyje ir Lietuvoje sunkina gyventojų ekonominę padėtį. Remiantis visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, pusė pilnamečių Lietuvos gyventojų savo finansinę padėtį iki paskelbtos pandemijos vertino palankiai, tačiau šiuo metu kreivė leidžiasi žemyn. Ekonomistai tikina, kad norint kuo mažiau nukentėti nuo karantino sukeltų finansinių nesklandumų, būtina atsižvelgti į finansų planavimo bei atsakingo skolinimosi svarbą.

- Reklama -

Vasario-kovo mėnesiais atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog pusė šalies gyventojų – 50 proc. – teigiamai vertino savo finansinę padėtį. Apklaustieji pažymėjo, kad turi pinigų įvairioms išlaidoms, laisvalaikio pramogoms ir netgi gali atsidėti taupymui. Iki karantino taip dažniau atsakė vyrai, nei moterys, jaunesni nei 50 metų amžiaus respondentai bei didmiesčių gyventojai, asmenys su aukštuoju išsilavinimu ir didesnėmis nei vidutinėmis pajamomis per mėnesį – nuo 1200 eurų.

 

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos katedros lektorius Justinas Kisieliauskas tikina, kad prasidėjus pandemijai, keitėsi tiek gyventojų finansinė padėtis, tiek ir supratimas apie finansų valdymą, nes kurį laiką didelė dalis piliečių buvo linkę neatsižvelgti į galimus netikėtus finansinius iššūkius.

„Vertinant ekonominio pakilimo, kurį išgyvenome, euforiją, buvo galima pervertinti savo galimybes. Dabartinė situacija rodo, kad kas trečias šalies gyventojas iš savų santaupų neišgyventų mėnesio, kai „juodos dienos“ saugus rezervas turėtų padėti išgyventi bent 3 mėnesius. Kritinės situacijos, kai į nugarą alsuoja realus nepriteklius, leidžia persvarstyti kas yra „palanki“ ekonominė padėtis ir paklausti – ar padarėme viską, kad ją susikurtume“, – aiškina ekonomikos ekspertas.

Netylant kalboms apie artėjančią ekonominę krizę, kuomet šalyje jau vyrauja iki 11,1 proc. padidėjęs nedarbas, J. Kisieliauskas siūlo atsižvelgti į savo būtiniausius poreikius, kad situacijai pasunkėjus dar labiau, būtų galima kuo ilgiau išlaikyti kiek įmanoma stabilesnę finansinę padėtį.

„Kalbant apie pasiruošimą krizei, norisi paskatinti blaiviai įvertinti bei optimizuoti pirkinių krepšelį. Galbūt jame vis dar yra pirkinių, kurių galima atsisakyti. Ekonominio augimo euforija įsuka į nepasotinamą vartotojiškumą, tuo tarpu karantino laikotarpis gali būti tinkamas metas permąstyti, ko labiausiai reikia. Tokiais momentais skatinama atidėti ne pirmo būtinumo pirkinius, itin naudinga domėtis įvairiais išlaidų mažinimo būdais, sėkmingomis taupymo istorijomis“, – aiškina J. Kisieliauskas.

- Reklama -

Ekonomistas atkreipia dėmesį, jog pažvelgus į internetinių paieškų duomenis, šiuo laikotarpiu pastebimas net ir ieškotinų raktažodžių pokytis: žmonės domisi ne tik darbo pasiūlymais, įvairiomis išmokomis, bet ir vartojimo kreditų bendrovių paslaugomis.

Kreditus dalinančios bendrovės direktorė Giedrė Štuopė teigia, kad karantino metu didesnio klientų srauto nei įprastai nepastebima, tačiau išties yra juntami pasikeitę gyventojų vartojimo įpročiai.

„Vertinant mūsų klientus pastebime, kad gyventojai nuo karantino pradžios dažniau skolinosi ne trumpalaikėms pramogoms, o ilgai tarnausiančioms investicijoms: būsto remontui, buitinės technikos atnaujinimui, net verslo finansavimui. Visgi, reikia pripažinti ir faktą, kad nors ir labai nedidelė dalis – vos 10 proc., tačiau buvo besiskolinančių ir būtiniausioms pragyvenimo reikmėms: maistui, būstui išlaikyti, vaistams. Tai siejama su laikinu pajamų sumažėjimu“, – aiškina finansų ekspertė G. Štuopė.

TOP naujienos

Kaip vartoti antibiotikus

Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai. Kauno klinikų gydytoja klinikinė...

Taisyklės, kurios padės palaikyti tvarką jūsų šaldytuve

Tvarkingas šaldytuvas palengvina kasdienį gyvenimą ir leidžia išvengti maisto švaistymo, todėl specialistai rekomenduoja nepamiršti reguliariai jį sutvarkyti. Susiformavus tokiam įpročiui, ne tik nebereikės išmesti...

Tobulai paprastas užkandis: kepta duona – žymiai greičiau ir lengviau

Česnaku subtiliai pagardinta traški duona su tįstančiu sūriu – kultinis užkandis, kuriam sunku atsispirti. Pigu, skanu ir patinka visiems, visgi naminės keptos duonos ruošimas...

Parduoti covid19 testų vyrui nepavyko

Balandžio 29 d., po pietų, Kauno apskrities policijos pareigūnai, tiriantys ekonominius nusikaltimus, iš kauniečio paėmė galimai nelegalias medicinines priemones (testus) ir pradėjo administracinę teiseną.   Kaune,...

Bijome to, ko nesuprantame: psichiatrė paaiškino, kas yra intelekto ir psichosocialinė negalia

Nors stigma ir mažėja, vis dar baiminamės žmonių su intelekto ar psichikos sutrikimais. Visuomenės laisvinimasis iš vyraujančių išankstinių nuostatų, kurios skatina šiuos sutrikimus turinčius asmenis matyti kaip pavojų keliančius žmones, vyksta pernelyg lėtai –...

„Maisto bankas“ kviečia Helovyną švęsti kitaip – moliūgus aukoti skurstantiems

Helovynas – Lietuvoje populiarėjanti šventė, kasmet vis labiau nusidažanti oranžine moliūgų spalva. Tačiau daugėjant švenčiančių, auga ir išmetamo maisto kiekiai – iškart po Helovyno prie konteinerių galima pamatyti krūvas moliūgų. Tai ne tik netvarus...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS