Maistas, kurį valgome, turi didelę įtaką ne tik mūsų sveikatai, bet ir aplinkai. Šiuo metu žemės ūkio pramonė užima apie pusę mūsų planetos žemės. JT maisto ir žemės ūkio organizacijos teigimu, mėsos ir pieno sektorius yra atsakingas už maždaug 14,5 proc. išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir tai, daugelio šaltinių teigimu, viršija viso pasaulio transporto sistemos išmetamų dujų žalą.
Be to, prognozuojama, kad 2050 m. žmonių skaičius Žemėje pasieks apie 9 mlrd. ir žmonijos maisto poreikis išaugs apie 70 proc. Dėl taip padidėjusio maisto poreikio gali nebeužtekti vandens atsargų maistui užauginti.
Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ dietologės Evelinos Sabonaitytės teigimu, svarbu atrasti alternatyvų, kaip nekenkiant mūsų planetai ir sau gauti mums būtinų maisto medžiagų: „Vienas būdų yra į mitybą įtraukti daugiau augalinės kilmės baltyminių produktų. Naujausi tyrimai rodo, kad 1 kg gyvulinių baltymų užauginti reikia apie 6 kg augalinių baltymų ir 100 kartų daugiau vandens nei 1 kg baltymų iš grūdų.“
Anot gydytojos dietologės, didesnis augalinių baltymų vartojimas taip pat siejamas su mažesne kardiovaskulinių ligų, demencijos rizika. Palyginti su gyvuliniais produktais, augaliniai produktai turi daugiau fitonutrientų (augaluose randamos cheminės medžiagos, saugančios nuo neigiamo saulės poveikio, ligų), skaidulų, kalio, mažiau sočiųjų riebalų rūgščių.
„Alver“ dietologė E. Sabonaitytė išskiria geriausius augalinių baltymų šaltinius:
● grybai, tokie kaip Fusarium Venenatum, kuriuos ilgai fermentuojant galima išskirti baltymą, žinomą kaip mikoproteinas. Šių grybų hifų ilgis ir skersmuo yra tinkamas kurti į mėsą panašią tekstūrą, kuri turi apie 43–45 % baltymų ir mažai riebalų;
● mikrodumbliai, kuriuose baltymų kiekis – labai didelis, pvz., Chlorella Vulgaris 51–58 %, Arthrospira platensis (Spirulina) 60–71 %. Kasdienei mitybai pritaikyta auksinė chlorelė (Golden Chlorella) turi 30–35 % baltymų ir iš šio augalo galime gauti daugiau baltymų, nei valgydami vištieną (24 %) ar žuvį (24 %). Kaip ir vartodami pieno produktus, kiaušinius ar mėsą, su dumbliais galime gauti mums reikalingų nepakeičiamųjų aminorūgščių, geležies, OMEGA-3. Taip pat juose gausu kalio, magnio, cinko, B grupės vitaminų. Šie mikrodumbliai ypač tinkami naudoti mityboje, nes yra beskoniai, bekvapiai ir naudojant nesikeičia patiekalo spalva;
● ankštinės daržovės – labai maistingos, gausios baltymų, skaidulų, B grupės vitaminų, kalio, cinko, tai pat turi žemą glikeminį indeksą. Populiariausios ankštinės daržovės pasižymi didele baltymų koncentracija: sojos (31 %), pupelės (20 %), avinžirniai (14,5 %). Sojos (edamame, tofu, tempė) išsiskiria ypač dideliu baltymų kiekiu jose yra visų nepakeičiamųjų aminorūgščių. Rekomenduojama rinktis kiek įmanoma mažiau apdorotus sojų produktus, o ne gaminius, tokius kaip batonėliai.
Dar gan retai lietuvių mityboje sutinkamos spindulinės pupuolės (Mungbean) natūraliai turi apie 24 % baltymų ir yra ypač tinkamos tiems, kas alergiški sojų produktams. Be to, jos retai sukelia pilvo pūtimą;
● sėklose gausu naudingų riebalų rūgščių, skaidulų ir baltymų. Vienos naudingiausių sėklų yra linų sėmenys, juose gausu baltymų – 21 %, skaidulų, yra beveik visų nepakeičiamųjų aminorūgščių. Šalavijų sėklose (chia) taip pat yra dauguma nepakeičiamųjų aminorūgščių. Arbūzų sėklose yra didelis kiekis leucino, kuris mažina kraujospūdį, skatina odos, kaulų, raumenų vystymąsi ir gijimą, skatina kolageno gamybą, taip pat arginino, kuris palaiko tinkamą imuninę ir hormoninę funkciją, skatina raumenų augimą ir vystymąsi, prisideda prie tinkamo širdies darbo;
● riešutai naudingi dėl juose esančių naudingų riebalų rūgščių, tačiau juose gausu ir baltymų, taip pat cinko, magnio, seleno ir vario. Daugumoje riešutų yra beveik visos būtinosios aminorūgštys. Kasdienis riešutų įtraukimas į dienos racioną gali padėti išlaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje, sumažinti vėžio riziką. Pvz., kasdien suvalgydami vieną du bertoletijų riešutus gausite rekomenduojamą dienos seleno normą, o mums puikiai pažįstami žemės riešutai turi apie 26 % baltymų.
● pseudogrūdai – tai augalų sėklos, kurios priklauso dviskilčių grupei (burnočiai, grikiai, bolivinės balandos). Šios rūšies grūdai neturi glitimo, tad tinkami vartoti ir žmonėms, sergantiems celiakija. Juose gausu baltymų, skaidulų. Pvz., grikiuose ir bolivinėse balandose yra visos nepakeičiamosios aminorūgštys.
„Nors ir ne visi augaliniai baltymai turi visas žmogui būtinąsias aminorūgštis, skirtingų baltymų šaltinių vartojimas gali ne tik pagerinti mitybos racioną ir sveikatą, bet ir sumažinti šiltnamio efektą. Pavyzdžiui, labai daug baltymų turintiems geltoniesiems mikrodumbliams užauginti reikia mažai vandens ir beveik nereikia trąšų. Šių dumblių potencialas yra išgauti 22–44 tonas baltymų iš vieno hektaro žemės per metus“, – sako E. Sabonaitytė.
Renata Rimkutė
