Prasidėjus metams elektronikos sektorius turi keletą svarbių žinių. Gera žinia – elektronikos technologijos, kaip pavyzdžiui, elektra varomą transportas, leidžia gyventi švariau ir tvariau. Vis dėlto yra ir bloga žinia: elektronikos ir baterijų gamybai reikalingos medžiagos didžiąja dalimi yra retieji bei riboti iškastiniai ištekliai. Viena iš išeičių – perdirbti kuo daugiau elektronikos ir baterijų atliekų, išgaunant iš jų vertingas medžiagas.
Dėl elektronikos vartojimo ES priklausoma nuo išorės rinkų
„Elektronikos technologijos – mobilieji telefonai, kompiuteriai, įvairūs buities prietaisai, elektromobiliai, elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių gaminančios saulės ar vėjo jėgainės – tapo modernaus gyvenimo kasdienybe. Visa tai suteikia daugiau komforto, padeda taupyti laiką, energiją, gyventi švariau, stabdyti klimato kaitą. Vis dėlto šioms technologijoms irgi reikalingi iškastiniai Žemės ištekliai, kurių atsargos senka, o kainos auga. Be to, tokios medžiagos didžiąja dalimi išgaunamos ne Europos Sąjungos (ES) šalyse, tad pastarosios tampa priklausomos nuo ne ES rinkų. Dėl to vis svarbesnis tampa elektronikos atliekų surinkimo ir perdirbimo klausimas“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad Elektronikai reikalingų medžiagų trūkumas jau šiemet, o ypač antrąjį metų pusmetį, gali tapti grėsme technologijų ateičiai. „Deloitte“ prognozuoja, kad kai kuriuose regionuose trūks galio ir galbūt germanio, o tai turės įtakos lustų gamintojams. Greičiausiai bus pastebimas ir retųjų iškastinių elementų, reikalingų elektromobilių variklių magnetams ir kt., taip pat ličio ir kobalto akumuliatoriams, trūkumas. Per artimiausius metus tai gali turėti įtakos tiek elektrinių transporto priemonių, tiek ir skaitmeninių įrenginių sektoriams.
Baterijų atliekos gali būti perdirbamos itin efektyviai
„Nors elektronikos atliekų surinkimo rodikliai ES gerėja, tačiau daugelyje šalių nepavyksta surinkti ES nustatytų kiekių. Dalis priežasčių gali būti ir tai, kad elektronikos perdirbimas yra sudėtingas ir netgi nuostolingas procesas, vis dar nesama efektyvių šio sektoriaus technologijų, o gyventojai linkę nebenaudojamus prietaisus kaupti namuose – trūksta paskatų svarbiose šio sektoriaus grandyse. To nepasakysi apie panaudotų baterijų ir akumuliatorių perdirbimo technologijas. Kai kurios jų įgalina perdirbus atgauti iki 97 proc. naudingų medžiagų“, – pasakoja L. Jurevičienė.
Ji vis dėlto pastebi, kad baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo užduotys irgi didėja. Iki šiol pakakdavo surinkti 45 proc. tokių atliekų, skaičiuojant nuo per praėjusius trejus metus rinkai pateiktų produktų kiekio, tačiau 2027 m. jau privalėsime surinkti 63 proc. nešiojamųjų baterijų atliekų, o 2030 m.– 73 proc. Akivaizdu, kad turėsime stipriai pasitempti.
„Daugelis žmonių, išgirdę žodžius „baterijos“ ar „nešiojamosios baterijos“, įsivaizduoja keičiamas cilindro ar tabletės formos baterijas ar akumuliatorius. Ne išsyk prisimenama, kad kaip tik baterijos užtikrina mūsų mobiliųjų telefonų, kompiuterių ar kitų prietaisų, kuriuos vadiname „įkraunamais“, veiklą. Ir būtent tokių baterijų gamyba patirs vis daugiau iššūkių, jeigu neišmoksime surinkti visų susidarančių baterijų atliekų, kurias naudingai perdirbtume. Kils naujų prietaisų kainos, o pristigus išteklių gali vėluoti ir kai kurių gaminių užsakymai“, – aiškina EPA atstovė.
Išmesti patogu, rūšiuoti – būtina
L. Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad efektyvesnį baterijų atliekų surinkimą bei žaliąją ekonomikos pertvarką numato ir 2023 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojęs naujas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl baterijų ir baterijų atliekų. Fiziškai esame tam pasiruošę – tokioms atliekoms tvarkyti Lietuvoje yra išvystyta surinkimo sistema. Skaičiuojama, kad taisyklingai šalinti panaudotas baterijas ir akumuliatorius galima net 9 tūkst. įvairių vietų. Jų ypač daug prekybos centruose, čia jas išmesti patogu, nes tokiose vietose lankomės norėdami įsigyti būtiniausių kasdienio vartojimo prekių.
EPA projektų vadovė taip pat primena, kad išmetant į ten pat, prekybos centruose, esančius specialiuosius konteinerius smulkiosios elektronikos atliekas, iš prietaisų ar elektroninių žaislų reikėtų išimti baterijas. Joms yra pritaikyti kiti konteineriai ar atskiros jų dalys. Rūšiuoti baterijų atliekas svarbu dėl to, kad jų perdirbimo technologijos skiriasi, o iš pažeistų baterijų ištekėjusios cheminės medžiagos dar labiau apsunkina elektronikos atliekų perdirbimą.
Kodėl svarbu atsakingai šalinti baterijų ir akumuliatorių atliekas
- Panaudotose nešiojamose baterijose / akumuliatoriuose yra naudingų išteklių, kuriuos galima ir būtina išgauti perdirbant – taip tausojame Žemės išteklius.
- Perdirbdami baterijų / akumuliatorių atliekas didiname ES šalių ekonominę nepriklausomybę nuo išorės rinkų.
- Atsakingai šalindami baterijų / akumuliatorių atliekas, neleidžiame pavojingoms cheminėms medžiagoms patekti į komunalinių atliekų srautą, tapti aplinkai ir sveikatai pavojingais teršalais.
- Taisyklingai bei laiku šalindami panaudotas baterijas / akumuliatorius, sumažiname gaisrų tikimybę. Tokie gaisrai dėl cheminių reakcijų pažeistose baterijose galimi tiek komunalinių atliekų sraute, tiek ir gyvenamojoje aplinkoje.
- Atsakingai išmesdami baterijų / akumuliatorių atliekas užtikriname žiedinės ekonomikos sklandumą.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.