Šią savaitę Vilniuje įvykęs incidentas, kai į ligoninę mažametį vežęs greitosios pagalbos automobilis pateko į avariją, dar kartą priminė, kokia svarbi yra kiekviena akimirka gelbėjant gyvybes. Keliuose kasdien pasirodo specialiųjų tarnybų transportas su įjungtais garsiniais signalais ir švyturėliais, tačiau ne visi vairuotojai, sutikę tokias transporto priemones, geba tinkamai reaguoti – tai neretai baigiasi skaudžiomis pasekmėmis.
Draudikai pastebi, kad susidūrimai su skubios pagalbos automobiliais neretai įvyksta dėl vairuotojų neatsakingumo ar nežinojimo, kaip elgtis tokiose situacijose. Tai yra ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir rizika, galinti kainuoti žmogaus gyvybę.
„Šios savaitės incidentas Vilniuje parodė, kad vairuotojų sąmoningumo vis dar trūksta. Specialiosios paskirties automobiliai – greitosios, policijos ar ugniagesių – kelyje turi išskirtines teises, kurias aiškiai signalizuoja garsinėmis sirenomis ir švyturėliais. Deja, dalis vairuotojų į tai vis dar reaguoja netinkamai arba visai nereaguoja. Tokios situacijos kelia realią eismo nelaimių riziką, kuriose gali nukentėti ne tik eismo dalyviai, bet ir tie, kuriems reikalinga skubi pagalba“, – teigia draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Reikalingas abipusis budrumas
Kasmet draudimo bendrovė „Gjensidige“ registruoja apie 20 žalų atvejų, kai į eismo įvykius patenka ar juos sukelia specialios paskirties transporto priemonės. Šiemet jau fiksuoti 7 tokie incidentai. Nors iki šiol visi įvykiai buvo smulkūs, situacijos gali būti labai įvairios – didžiausia išmokėta žala ankstesniais metais viršijo 20 tūkst. eurų.
Analizuodami eismo įvykius, kuriuose dalyvauja specialiųjų tarnybų automobiliai, draudikai išskiria dvi dažniausiai pasitaikančias situacijas.
„Dalis tokių įvykių nutinka, kai vairuotojai per vėlai pastebi atskubančius specialiųjų tarnybų automobilius – sutrinka, staigiai stabdo ar nesuvaldo transporto priemonių. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai patys skubantys pagalbos automobiliai neįvertina situacijos kelyje – pavyzdžiui, kad kiti vairuotojai gali nespėti laiku pasitraukti arba kad bandymas pravažiuoti per siaurą tarpą tarp automobilių gali baigtis transporto priemonių apgadinimais. Šios situacijos rodo, kaip svarbu abejoms pusėms išlaikyti budrumą ir sąmoningumą“, – teigia V. Katilienė.
Kada būtina duoti kelią
Pagal Kelių eismo taisykles mėlyni arba raudoni švyturėliai ir specialieji garso signalai naudojami tik tada, kai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą, turtą, užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikyti teisės pažeidimais įtariamus asmenis arba lydėti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme nurodytus saugomus asmenis.
„Jei specialusis transportas važiuoja su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir kartu naudoja garso signalą – jis turi pirmumo teisę. Tačiau jeigu važiuojama tik su įjungtais švyturėliais, be garso signalo, pirmumo teisė negalioja. Taip pat tokio transporto neprivaloma praleisti, kai jis važiuoja priešinga kryptimi kelyje su skiriamąja juosta“, – primena draudimo bendrovės atstovė.
Kaip teisingai praleisti
Daugumai vairuotojų gerai žinoma taisyklė – praleidžiant specialųjį transportą reikia sustoti kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, o jei jo nėra – prie dešiniojo kelio krašto. Tačiau draudimo bendrovės atstovė V. Katilienė atkreipia dėmesį, kada reikėtų laikytis kairės.
„Jei kelyje viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje juostoje ta pačia kryptimi važiuojantys vairuotojai turi pasitraukti kuo kairiau prie važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir sustoti. Tuo metu kiti, važiuojantys juostomis, esančiomis dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, turi trauktis kuo dešiniau“, – primena V. Katilienė.
Nors dauguma vairuotojų žino, kad reikia praleisti specialiųjų tarnybų automobilius, eismo situacijose vis dar pasitaiko neatidumo. Muzika, pokalbiai telefonu ar dėmesio stoka gali trukdyti laiku sureaguoti į artėjantį pagalbos automobilį. Todėl draudikai primena, kad kelyje ypač svarbu išlikti budriems – nuo mūsų reakcijos gali priklausyti kito žmogaus gyvybė.
